birželio 2007


 fanatai

Tikriausiai nesate tokie sutrikusio intelekto ablaūchai, kurie mano kad be Cicino, Yvos, Minedo ir gausybės Valinsko naujai prikeptų šūdžvaigždžių daugiau jokia kita lietuviška muzika neegzistuoja. Ji ne tik kad egzistuoja, bet neretai yra žymiai aukštesnio lygio, už tą kuri nepelnytai teršia Lietuvos komercinių radijo ir televizijos kanalų eterį. Šįkart jūsų dėmesiui pateikiu paelektronizuoto punk roko grupę Fanarai. Galbūt tai nėra kažkokia tai ypatingai originali ar aukšto lygio grupė, bet jų muzika smagi, linksma, o tekstai pasižymi pankiška satyra ir kandžia visuomenės ydų kritika. Be to Fanarai yra nekomercinė grupė, o tai reiškia kad visas jų dainas galima parsisųti nemokamai, tiesiai iš oficialaus grupės tinklalapio.

Gudragalvių internete daugėja, daugėja ir jų sukurtų daikčiukų. Šiuo, galėsite atsisiusti muziką iš myspace.com. Tereikia įvesti grupės masipeso username’ą ir netrukus jums programa pateiks linkus į jų dainas mp3 formatu. Tiesa geriausiai veikia su windows exploreriu ir tai, man bebandant errorų neisšvengiau.. bet iš ėsmės visai naudingas daukčiukas (:

Go here: http://myspacemp3.org/

Nusprendžiau atidaryt skiltį, skirtą stebinančiu talentu ir originalumu pasižymintiems muzikantams, sugebantiems tai, ką kiti sunkiai galėtų pakartoti. Na pradėsiu nuo vieno geriausių visų laikų bembačiaus, legendinio perkusijų supermeno, Buddy Rich (1917-1987). Deja jo jau nebėra gyvųjų tarpe, bet kaip jau turbūt spėjot pasiskaičiuoti, Buddy Rich’as gyveno netiek jau trumpai – 70 metų.
Buddy’is pasižymėjo ypatingu talentu ir stebėtinu ritmo pojūčiu, kurį tėvai pastebėjo dar ankstyvoje vaikystėje, tad groti jis pradėjo teturėdamas 18 mėnesių!!! Nežinau kaip Jums, bet man tai atrodo neįtikima. Tokiam amžiuje dar ne kiekvienas kalbėti moka, jau nekalbant apie darymą į puoduką… Tačiau tokia ankstyva būgnininkystės pradžia, turbūt ir bus pagrindinė pono Rich’o sugebėjimo būgnų komplektą paversti magijos mašina priežastis :D. Buddy Rich’as grojo džiazą ir yra labiausiai žinomas, kaip bigbendų ritmmušys. Bet ką aš čia tuščiai aušinu klaviatūrą. Let the video’s do the talking. Pasitelkim šauniojo Youtube pagalba, kad išvystumėm šio būgnų Paganinio stebuklus.

1965 metų būgnų solo dvikova

Pasirodymas “Mapetų šou“ (1978)

Senas, bet vis dar sugebantis “pavaryti“ (1982)

Anathema

Ši grupė mane sužavėjo jau nuo pirmojo išgirdimo. Jų depresyvi muzika pasižymi giliu liūdesiu ir dramatiškumu, kuris tiesiog prikausto klausytoją ir leidžia įsijausti į albumo lyrinį “aš“. O tas dramatiškumas kuriamas tiek lyrinėm, tiek ir muzikinėmis išraiškos priemonėmis. Grupės kūryba tiesiog paperka savo nuoširdumu, kuris jaučiamas ne vien vokale, bet ir visų instrumentų partijose, bei bendroje muzikos atmosferoje. Tiek gitaros, tiek klavišiniai ar net būgnai liepsnoja giliomis emocijojomis ir taip paremia kad ir nestiprų, bet malonų “pinkfloydišką“ Vincent Cavanagh’o balsą. Reikia paminėti, kad Anathema’os kūrybinis kelias yra itin vingiuotas. Įkurta 1990 brolių Daniel ir Vincent Cavanagh’ų, grupė tapo vienais iš death/doom metalo novatorių ir yra priskiriama vadinamajai “Peaceville’io trijulei“, kuriai dar be Anathemos priklausė Pardise Lost ir My Dying Bride. Ankstyvoji grupės kūryba, kaip ir pridera death/doom metalui, pasižymi lėtu, sunkiu ir depresyviu skambesiu. Vėliau grupė puola į eksperimentus ir jų skambesys pamažu lengvėja, muzika tampa melodingesnė ir subtilesnė (kas labai papiktina senuosius fanus), bet išlaiko savo nuoširdumą ir dramtizmą. Nuo 1996 albumo “Eternity“, pastebimas grupės sekimas savo tėvynainių Pink Floyd pėdomis. To albumo stilių galima būtų pavadinti athmospheric doom metalu, bet kuo toliau, tuo labiau doomo (ir apskritai metalo) bruožai grupės muzikoje nyksta, užleisdami vietą progresyvaus, psichodelinio ir alternatyvaus roko elementams. Naujausios grupės kūrybos jau nebealima pavadinti metalu, skambesys gerokai palengvėjęs, tačiau nė velnio nesupopsėjęs ir vis dar nuoširdus. Taigi nors šios britų grupės repertuaras ir pasižymi stebėtina įvairove, visa jų muzika yra gili, jausminga ir (bent jau mano nuomone) kokybiška.


My space kertelė


Dainos The Silent Enigma klipas


One Last Goodbye koncertinis klipas


Judgement koncertinis klipas

Praeitą vasarą ši daina gyveno mano ausyse, smegenyse ir net sapne kartą. Tokia puikiai tinkanti orui ir dar labiau nuotaika gerinanti muzika. Beje ta pačią vasarą pirmą kartą ir susipažinau su dainuojamaja poezija. Iš pradžių tai buvo laaaabai idomus atradimas ir šios muzikos siunčiaus saujom, veliau kibirais iš tokią muziką populiarinančios sveitainės/community’čio (atsprašau už šį išsigimelišką žodį :D). Tačiau kiek vėliau ėmiau pastebėti kokios tos dainos visgi panašios ir dėl šios priežasties mano susidomėjimas nepastebimai ėmė mažėti, kaip ir tokio stiliaus muzikos mano talpa nepasižyminčiame plėjeryje. Tuo pačiu dingo ir sargas Antanas.. BET! Atėjo vasara ir lyg tyčia grįžo iš miesto Antanėlis. Matyt ne veltui, jaučia, kad šia vasara galiu prisikept bėėėėdos:D Beje Pienas – tai Domanto Razausko, Remio ir Eglės muzikinis kolektyvas.

Pienas – Sargas Antanas

Oficialus Pieno tinklapis skant

Nile

Gilus žemas ir kažką neaiškaus vapantis growl’as, ausų būgnelius plėšančios gitaros, masyvi, bet gan užslėpta boso linija ir nežmonišku greičiu be perstojo tratijantys būgnai. Tai tipiški brutal death metalo bruožai. Kai kam gali pasirodyti jog tai net ne muzika, o kažkokių nestabilios psichikos dundukų, nemokančių naudotis instrumentais išsidirbinėjimas. Bet tai netiesa. Ir tai puikiai įrodo amerikietiško technical brutal death metalo virtuozai Nile.

Jų muzika netik pasižymi nežmonišku brutalumu, bet ir yra itin techniška bei sudėtinga (jų būgniorius George Kollias sugrojo greičiausią pasaulyje blastbeat’ą). Tačiau svarbiausia, jog grupė nestokoja originalumo. Savo albumuose jie apdainuoja ir prikelia iš dulkių egzotišką senovės Egipto kultūrą, jų papročius, religiją, užkeikimus, socialines problemas bei karus. Reikia paminėti, kad visi grupės nariai labai domisi senovės Egipto kultūra, todėl klausant jų dainų galima sužinot apie šią civiliazaciją daug tikrai itin įdomių dalykų (jei tik pavyks suprast dainų žodžius :P), kurių nerasime jokioje mokslo populiarinimo knygoje ar animaciniam filmuke vaikučiams 😀 .

Kitas originalus dalykas – ramūs atmosferiniai (kai kada ambient’iniai) intarpai, atliekami sintezatoriumi, bei visokiais rytietiškais instrumentais. Jie labai paįvairina muziką ir leidžia bent trumpam atsikvėpti po “brutalo krušos“.

Tiesa, Nile muzika itin chaotiška, o dainos dėl savo itin sudėtingos struktūros ir super duper spartaus tempo yra sunkiai įsimenamos. Tai ne iš tų grupių apie kurias būtų galima pasakyti “paprasta bet genialu“. Galbūt net sakyčiau Nile persistengia su tuo savo techniškumu, viską galbūt būtų galima pateikti be sudėtingų gitaros ir mušamųjų agregato dročinimų, bet tokie jau tie techno metalistai…


Oficialus grupės tinklapis (su įspūdingu flash’iniu dizainu)

Myspace puslapis

Galingojo Nile būgndaužio George Kollias asmeninė svetainėLenkijos fanų tinklalapis (gal suteiks kam įkvėpimo sukurt lietuvišką atitikmenį)

« Ankstesnis puslapisKitas puslapis »