liepos 2007


Taip jau gaunasi, kad didesnioji dalis šiame bloge pristatomų grupių kilo iš Didžiosios Britanijos. Ir nieko čia keisto. Juk tai kokybiškos, originalios, pusėtinos, bei visai nekokybiškos ir nuobodžios muzikos kraštas. Šiaip ar taip, būtent britai sukūrė roką, punk, gothic, prog roką, carcassmetalą ir t.t. Grindcore – taip pat Albiono salos gyventojų išmislas. Na o viena reikšmingiausų Grindcore grupių buvo Carcass. Šie džentelmenai susikūrė 1985 ir iširo 1996, išleidę 5 studijinius albumus. Na o įdomiausia yra tai, kad šie albumai taip skiriasi viens nuo kito, kad kiekvienas priskiriamas skirtingiems stiliams.

Debiutinis diskas Reek of Putrefaction davė pradžią goregrind’ui, grindcore atšakai, kuriai būdingi šlykštūs tekstai apie skerdynes, lavonus ir jų darkymą, nekrofilija ir nekrofagija bei ligų ir infekcijų apdainavimas. Viso to gausu trijuose pirmuosiuose grupės darbuose. Na o ROP pasižymi primityviom ir trumpom kompozicijom (ilgiausia daina vos siekia 3 minutes, o trumpiausia trunka 22 sekundes), prasta garso kokybe ir nežmoniškai sunkiu ir šleikštulį keliančiu skambesiu. Tai grynas goregrind’as. Tekstai sunkiai suprantami ir juose gausu medicinos ir anatomijos terminų. Grupės nariai tekstus kurdavo vartydami medicinos terminų žodyną ir ieškodami kuo įmantresnių ir šlykštesnių žodžių. Tikri avantgardistai…

Antras albumas Symphonies of Sickness jau turi death metalo bruožų, todėl priskiriamas deathgrindui (pati techniškiausia ir harmoniškiausia grindcore atšaka). Girdimas akivaizdus grupės patobulėjimas ir skambesys žymiai malonesnis ausiai, nei Reek of Putrefaction, o tekstai liko vis dar tokie pat lavoniški, bet labiau išryškėjo humoristinis atspalvis (o juk tokiom temom ir tegalima dainuoti tik “po prikolu“). Trečiame darbe jau atsirado melodijos ir išnyko grind’o elementai (melodijos buvimas automatiškai reiškia grind’o nebuvimą), taigi tai jau normalus death metalas (su lavoningais tekstais). Ketvirtasis grupės opusas Heartwork leido Carcass tapti dar vieno naujo stiliaus, melodic death metalo, krikštatėviais. Jau nebeliko įmantrių medicinos terminų, bet dainų tekstai toliau liko “intelektualūs“ ir pilni sudėtingų ir įmantrių angliškų žodžių. Na o penktas albumas Swansong dėl ryškaus grupės pasukimo roko link priskiriamas death’n’roll’ui. Tipiška, paprasta rock/pop dainų struktūra, death’eriškas growl’as ir lengvai įsimenantys, bet galingi gitarų rifai. To rezultatas – paprastas, aiškus ir energingas, bet gan sausas albumas, po kurio grupė išyra.

Daugelis metalistų Carcass laiko dievais, ir visiaip šlovina, nors man asmeniškai kažkokių ypatingų jausmų tokia muzika nekelia, o pirmas albumas išvis nepakenčiamas. Nors jei nekreipti dėmesio į tekstus, Carcass kūryba yra visai smagi ir puikiai tinka galvakratiškos paskirties tūsams ar tokio pat pobūdžio asmeniniams užsiėmimams.
Heatwork vaizdo klipas
Incarnated Solvent Abuse
No love lost
Keep on rotting in the free world
Corporeal Jigsore Quandary

iron maiden 1Turbūt sunku būtų rast žmogų, kuris nežinotų šio įžymiojo britų garsaskleidžių kolektyvo. Iron Maiden yra viena iš tų sunkiojo metalo grupių, kurios pasižymi ne tik originalumu, aukštu atlikimo lygiu, bet ir stebėtinu populiarumu. Beje, šios bosisto Steve’o Harris’so įkurtos grupės kūrybinis kelias labai vingiuotas ir įvairus, tad nusprendžiau papezėt apie kiekvieną Iron maiden kūrybos laikotarpį atskirai. Manau taip bus kur kas prasmingiau, ir įdomiau (bent jau man).

Iron Maiden susikuria 1975 metais, tačiau pirmasis gyvavimo penkmetis nebūna itin produktyvus ir tegali pasigirti viso labo vienintele demo juosta. To priežastis ko gero yra individualaus stiliaus paieškos ir itin gausi muzikantų kaita, kurios pagreitis 1980 sumažėja. Tad tais metais ir išleidžiamas debiutinis albumas “Iron Maiden“ (pagal nerašytas grupių gyvavimo taisykles, kiekvienas kolektyvas privalo bent vieną albumą ir/arba dainą pavadinti grupės vardu :D). Tuometinė sudėtis buvo: Paul Di’Anno – vokalas, Steve Harris – bosinė gitara ir pagalbinis vokalas, Dave Murray – gitara, Dennis Stratton – gitara, pagalbinis vokalas, Clive Burr – mušamieji. Iš šių žmonių dabartinėje grupėje liko tik Steve Harris ir Dave Murray, taigi sudėtis vis dar nebuvo itin stabili. Vis dėlto jau pasireiškė tas žvėriškas nežabotas meidenų produktyvumas, kurio pasekmė – įrašyta per daug dainų, tad ne visos sutilpo į debiutą. Pertekliaus problema išspręsta 1981 išleidžiant antrąjį opusą “Killers“. Tais metais pasitraukia Dennis Stratton’as ir jo vieton stojasi Adrian’as Smith’as – trečiasis dabartinės sudėties Iron Maiden narys.

Šie du pirmieji Iron Maiden albumai labiausiai išsiskiria iš visos grupės kūrybos. Tai dar nėra tas klasikinis meidenų skambesys, muzikoje jaučiama stipri pankroko įtaka. Mat tuo laikotarpiu karaliavo jau išnykęs NWOBHM (New Wave Of British Heavy Metal) stilius, kurį propaguojančios grupės Heavy metalą maišė su pankroku (bene ryškiausiai tai darė Motorhead , davę pradžią speed metalui). Itin pankrokiškai skamba tuometinio Iron Maiden vokalisto Paul Di’Anno balsas, kuris nė velnio nepanašus į galingą ir plataus diapazono Briuso Dikinsono tenorą. Paulo balsas šiurkštesnis ir gerokai paprastenis nei Briuso, tačiau tai nereiškia kad jis prastas. Norėčiau, kad būtų buvusios dvi Iron Miaden: pirmieji su Paul Di’Anno ir NWOBHM skambesiu, antrieji – klasikiniai meidenai su nepakartojamu Briuce Dickinson balsu. Deja, pirmuosius meidenus tebeišgirsi tik senuosiuose jų albumuose “Iron Maiden“ ir “Killers“. Šie du opusai dažnai būna nepaelnytai nuvertinami, nes nublanksta prieš vėlesniąją grupės kūrybą, tačiau jie taip pat verti dėmesio. Vien ką reiškia legendiniai gabalai “Phantom of the Opera“, “Killers“, Murders in a Rue Morgue“ ar psichodeliškasis “Remember tomorow“. Tad rekeomenduoju visiems, kas nėra klausęs 1980-1981 meidenų kūrybos, nedelsiant ištaisyti šią žiaurią klaidą :).

Women in uniform, pirmasis Iron Maiden vaizdo klipas:

Daina Iron Maiden

Phnatom of the opera

« Ankstesnis puslapis