linkinparkaiDžiugu, kad mano straipsnis apie marketingo metodus Linkin Park opuse “Minutes to Midnight“ sulaukė atgarsio net ir už šio blogo ribų. Štai kokia diskusija vyksta viename iš lietuviškųjų grupės fanų tinklapių. Tai pat toje diskusijoje buvo pateikta nuoroda į puikų straipsnį, apie tai jog visos Linkin Park dainos yra vienodos. Labai teisingas straipsnis, puikiai patvirtinantis mano argumentus. Jau seniai man atrodė, kad Numb yra Pushing me away klonas…

Na o kadangi esu didelis sociologijos, psichologijos ir kitų panašių marazmų mylėtojas, tai neatsispyriau pagundai mažumėlę paanalizuoti šios grupės gerbėjus. Galima būtų išskirti keletą grupės fanų kategorijų (jos būdingos ir daugelio kitų pop atlikėjų gerbėjams):

Veteranas. Buvęs fanas. Klauso daug ir įvairios muzikos, ir kartais dar užsileidžia LP įdomumo dėlei ar apimtas nostalgijos. Drąsiai reiškia savo nuomonę ir nėra apribotas kažkokiais tai rėmais. Neretai LP vertina kaip buvusią paauglystės muziką, gali jų nekęsti arba vertint kritiškai (“kai klausiau LP, buvau dar jaunas kvailas ir neišmaniau nieko apie muziką“), bet jausti jai pagarbą už pastūmėjimą link sunkesnių ir rimtesnių stilių (metalo, prog roko, indie, gotikos ar klasikos)

Liberalas. Didelis fanas, kuriam LP yra mėgstmiausia grupė, nepaisant to, kad jie yra komercinė pop grupė ir visai ne metalas. Dažniausiai klauso daug įvairios muzikos, retais atvejais netgi žino kas yra tikrasis metalas (gotika, prog rokas, hardkoras) ir gali atskirti death’ą nuo power’io (crust punk nuo metallcore, darkwave nuo batcave, space rock nuo zeuhl). Gerbia kitų nuomonę ir nejaučia neapykantos tiems kieno nuomonė priešiška LP atžvilgiu, jeigu ta nuomonė protinga ir argumentuota. Po kelių metų dažniausiai pereina į veteranų kategoriją.

Fanatikas. Turbūt didžiausia tikrųjų LP fanų dalis (arba bent jau pati triukšmingiausia). Konservatyvūs, siaurų pažiūrų. Linkin Park jiems aukščiau visko.Būdingi šūkiai: “Lp foreva“, “Linkin Park dievai, visos kitos grupės šūdas“. Beveik visos šios kategorijos merginos įsimylėjusios Česterį. Internetinėje erdvėje atpažįstmi iš tokių nickų kaip: Chaz, Shinoda(visi jų vardai ir pavardės bei visokios jų moduliacijos), Meteora, LP_fanė(as), hybrid/child, linkinas, pushmeaway ir daug panašių. Moka mintinai visų dainų tekstus ir itin mėgsta tai parodyti įvairiausiais būdais. Dažniausiai rengiasi kaip reperiai arba emo (arba kaip emoreperiai). Elgesiu panašūs į pastaruosius. Į bet kokią grupės kritiką atsako kaltinimais varymu ant kitaminčių ir netolerancija. Baisiai įsižeidžia, kai kas pasako kad LP negroja metalo arba yra pop. Nenori tikėti net akivaizdžiais to įrodymais. Dažniausiai nieko neišmano apie tikrąjį metalą ar kitokius nemainstreaminius stilius, o neretai ir apskritai nieko nenutuokia apie muziką. Kai kurie mokosi grot gitara, bet apsiriboja tik mokėjimu pabrūžint “In the end“ rifą ir akordus (mano kad tai krūta). Sužinoję apie LP koncertą Lietuvoje greičiausiai privarytų į kelnes (čia tik hipotezė) arba apsižliumbtų iš džiaugsmo. Reikia paminėti kad fanatikų kategorija ne vienalytė ir galima būtų išskirti dar bent keletą subkategorijų (pagal fanatiškumo laipsnį), bet to nedarysiu.

Pozeris. Žmogus klausantis LP tik dėl mados ir bandantys pritapti prie minios. Turi daugumą fanatiko bruožų. Vienintelis skirtumas – iš tikrųjų nemėgsta LP muzikos. Galimas daiktas, kad paslapčia klauso Yvos Cicinienės (bendrinis lietpopsio pavadinimas) arba Britnės Pussycat – Acholeros repertuaro.

Na apie tuos kam LP nėra ir niekada nebuvo mėgstamiausia grupė nekalbėsiu.

Aišku jums iškilo klausimas: pričiom čia ta Bažnyčia? A vot pritom, kad dauguma fanatikų kategorijos atstovų daug kuo primena religinius fanatikus arba bent jau davatkas ir dievobaimingus krikščionybės ar kitos religijos atstovus. Jei krikščionybės fanatikai sakytų: “Žmogų sukūrė Dievas, ir jokie mokslininkai man neįrodys kad jis kilo iš bezdžionės “, tai LP fanatikas: “LP nėra popsas ir jokie straipsniai neįtikins kad esu neteisus“. Kaip krikščionys nedrįsta suabejoti Kristaus dieviškumu, tai LP fanai niekada nepripažins, kad jų garbinama grupė yra komercinė. Taip jūs teisingai mane supratote. LP (ar kitos pop grupės) fanatizmas yra beveik tokia pati religija kaip ir krikščionybė. Žinoma tai skamba paradoksaliai ar net galbūt absurdiškai, bet geriau apsvarsčius, manau sutiksite, kad tiesos šiuose mano paistaluose tikrai yra. Šiais laikais nemažai žmonių laiko save ateistais, teigia kad Dievo nėra, bet patys nė nepajunta kaip jų sieloje Dievo vietą užima koks nors stabas: Leninas, Britnė, A. Rimiškis , “BC Žalgiris“ ar tie patys Linkin Park. Turbūt akivaizdu, kad daugelis LP fanų didesnę ekstazę pajustų palietę Shinodą nei tarkim Tiurino drobulę, o gal net ir patį prisikėlusį Kristų (apie visokius tai popiežiuas šmopežius net nekalbu, juos geriausiu atveju būtų galima pavadinti tik Kristaus menedžeriais, o ir LP menedžeriai jų fanamas visai neįdomūs). Taigi nuolat silpstanti Bažnyčia šiandien turi grumtis dėl tikinčiųjų išsaugojimo ne tik su kitom religijom, sektom ar satanistų grupuotėm, bet ir su “pop dievukais“, kurie masėms yra žymiai patrauklesni, nei kažkoks prieš du tūkstantmečius miręs pamokslautojas. Gerai, kad Bažnyčia pamažu praranda savo įtaką ir vis mažiau kišasi į politiką ar žmonių gyvenimus (prieš 100 metų už tokius pasisakymus buvo galima pakliūt kalėjiman) , bet blogai, kad dauguma žmonių krikščioniškas moralės normas išmaino į tų “pop dievukų“ kišamus vartotojiškos visuomenės idealus, kurie visuomenei yra tikrai labai žalingi.