Iron Maiden apžvalga V: Blaze Bayley era arba nesėkmingas bandymas išlipt iš duobės

maidenai V Taip jau lėmė likimas, kad paskutinė XX amžiaus dekada heavy metalo džentelmenams pašykštėjo sėkmės. Jei jau pasitraukus Adrianui Smitui fortūna nuo jų ėmė suktis, tai vokalisto Briuso Dikinsono išėjimas tapo didžiąja meidenų tragedija. Išėjęs frontmenas buvo pakeistas buvusiu Wolfsbane vokalistu Blaze Bayley. Jam tai buvo didžiausios svajonės išsipildymas, meidenams – viltis pakilti iš pelenų ir pradėti naują grupės etapą. Na iš pelenų grupė pakilo, bet deja, ne feniksu, o matyt tik viso labo putpele. Tad bandymai išskristi iš duobės ir atgauti 80-taisiais pelnytai užtarnautą šlovę truko pernelyg ilgai ir nebuvo labai sėkmingi.

Naujasis vokalistas nebuvo grupės fanų labai jau šiltai sutiktas. Blaze’o vidutiniškai žemas baritonas buvo visiška priešingybė plataus diapazono Bruce’o tenorui. Blaze Bayley diapazonas gerokai siauresnis, tad jis nesugeba ištraukti aukštų natų, kurių Iron Maiden vokalinėse partijose tikrai nemažai. Tad siauro diapazono Blaze vokalas, lyginant su Briuso plačiadiapazoniu balsu, skamba tikrai monotoniškai. Be to, koncertuose Bayley’jus nėra toks aktyvus kaip jo pirmtakas, tad grupės pasirodymai netenka bent trečdalio savo energijos. Tiesa nereikia taip jau nuvertinti Blaze’o. Kažkokio šarmo turi tiek jo balsas, tiek ir elgesys. Priešingai nei niekuomet vietoje nenustygstantis ir visuomet atviras Briusas, Blaze’as yra išdidus, rimtas ir labai pasitikintis savimi (gal net kiek pasipūtęs). Jei Briusą galima būtų palyginti su įžymiojo japonų animacinio filmuko DBZ herojumi Goku, tai Blaze’as mano manymu panašus į Vedžitą (tuo tarpu pirmasis vokalistas Paul di’Anno primena man Jamčį). Bet užteks tų lyrinių nukrypimų…

Eime prie reikalo, tai yra prie albumų. O tuo 1995-1999 metų laikotarpiu buvo išleisti 2 nelabai sėkmingi studijiniai albumai ir daug visokių geriausių dainų rinkinių, live’ų ir panašios fignios, kurios tikslas buvo kompensuoti nepakankamą komercinį naujųjų opusų pasisekimą. Mat 1995 “The X Factor“ ir 1998 “Virtual XI“ didelio fanų dėmesio nesulaukė. Vis dėlto buvo neįprasta girdėt meidenus ne su Briuso vokalu. Kalbant apie pačius albumus, “The X Factor“ yra gerokai tamsesnis ir depresyvesnis už kitus meidenų darbus ir žemas Blaze’o vokalas visai tinka šio opuso dainoms. Tai ne tik geriausias Iron Maiden darbas su šiuo vokalistu, bet ko gero netgi geriausias iš visų keturių dešimto dešimtmečio meidenų kūrinių (kurie visi deja yra blogiausi grupės karjeroje). Kitaip tarinat geriausias iš blogiausių. Deja šis darbas dažniausiai nuvertinamas. “Virtual XI“ gerokai prastesnis. Turbūt pagrindinis šio albumo bruožas yra pailgėjusios kompozicijos. Didesnioji dalis dainų viršija 6 minutes, tačiau dainos silpnos ir per daug užtęstos. Taigi šis albumas nesusilaukė didelio pasisekimo 1998 ir nuėjo į užmarštį, iš kurio vargu ar besugrįš.

Taigi meidnenams be Bruce Dickinson’o sekėsi sunkiai. Daugelis senųjų fanų negalėjo pakęsti jį pakeitusio Blaze’o. Per grupės koncertą Čilėje netgi įvyko insidentas. Grupei atliekant savo kultinį gabalą The Trooper (o su Blaze’u jis skambėjo oi kaip prastai), vienas žiūrovų spjovė frontmenui į veidą. Išdidusis Blaze’as nesusilaikė ir nepaibaigęs kūrinio ėmė apimtas įsiūčio keiktis, išvadino tą žiūrovą naciu ir grasino jį užmušiąs. Vaizdas būtų juokingas jei nebūtų graudus. Blaze’as tada išties atrodė apgailėtinai. Na jis tikrai geras vokalistas, ir jam teko tikrai sunki, netgi neįmanoma užduotis. Bruce Dickinson – vienas geriausių visų laikų ne tik metalo, bet ir roko vokalistų ir tikrai nėra kito tokio žmogaus, kuris tiktų meidenams labiau už jį. Tad Blaze tiesiog negalėjo būti tapti antruoju Briusu. Tai suprato ir patys grupės nariai. Paaiškėjo, kad be savo geriausiojo vokalisto jie pasmerkti žlugimui. Tik su Briusu Iron Maiden galėjo vėl atgauti savo prarastą galybę. Taigi bandymas išlipti iš duobės su Blaze’o pagalba žlugo. Meidenams liko tik 2 keliai: išsiskirstyti arba susigrąžinti savo legendinį vokalistą. Laimei jie pasirinko antrąjį kelią…

Man on the edge