Šis straipsniukas yra labiau skirtas pradedantiesims ar šiaip apie metalą ne itin daug nusimantiems žmonėms, tad manau nė vienas bent vidutinis metalgalvis neras čia nieko naujo (o visokie trve veteranai pateiktą informaciją turbūt net vidury nakties iš lovos pakelti be problemų galėtų iškalt). Teko susidurt su nemažai apie metalą nenusimančių žmonių, kurie maišo, neskiria death metalo nuo black’o arba netgi teigia, jog tai tas pats sh. Savaime aišku, šie abu stiliai turi tikrai nemažai bendrų bruožų, tačiau visgi jie ganėtinai skirtingi, ir pajusti tuos skirtumus ne taip jau ir sunku. Na o aš palyginsiu šias metalo atšakas tam tikrais aspektais, kad dar labiau išryškinčiau jų skirtingumą:

Kilmė Tiek defas, tiek blekas yra kilę iš thrash metalo, tačiau jų kilmės istovaderrija ganėtinai skirtinga. Nors terminas “black metal“ atsirado gerokai anksčiau nei death, bet tikrasis blekas (turiu omeny ne oldschool’ą, o modernųjį) susiformavo kur kas vėliau. Black metalo pradžia galima laikyt 1982 Venom albumą “Black metal“, defo – 1984 Possessed demo “Death metal“. Tiesa mirties metalas galutinai susiformavo apie 1988-uosius, tuo tarpu blekas tai padarė tik kokiais 1993, kai Mayhem vokalisto Dead’o savižudybė, bažnyčių deginimai, žmogžudystės ir kiti šokiruojantys skandalai atkreipė žiniasklaidos dėmesį. Visa tai paskatino pasaulio geležgalvius susidomėti Mayhem ir kitų pogrindinių Norvegijos grupių muzika, su kuria bleko įdėjos išplito po visą pasaulį.

Paplitimas Abiejų stilių grupių yra visame pasaulyje, tačiau pagrindiniai deatho arealai yra JAV, Švedija, Vokietija, Olandija, Didžioji Britanija ir Lenkija. Tuo tarpu blekas nėra populiarus JAV ir jį galima būtų laikyt daugiau europietišku muzikos stilium. Bleko tėvyne drąsiai galima vadinti Norvegiją (daugiausiai grupių yra būtent iš šios šalies), taip pat jis paplitęs Švedijoje, Graikijoje, Italijoje bei visose kitose Europos bei daugelyje kitų pasaulio šalių. Black metalo skambesys, labiau nei deatho, priklauso nuo šalies iš kurios kilus grupė, jos klimato sąlygų, religijos, kultūros ir temperamento. Gerame ir kokybiškame black metale neretai atsispindi jo kūrėjų šalies mentalitetas ir tautosaka.

Grojimo technika Tiek defas, tiek blekas yra greiti, intensyvūs ir ekstremalūs muzikos stiliai, tad panašumų šių stilių technikoje labai daug. Abiejuose stiliuose naudojamas kalantis ritmas (blast beat’ai) bei greiti gitarų tremolo bei kitokie grojimo būdai. Tačiau defas labiau koncentruotas į grojimo techniką, tad dažniausiai šio stiliaus grupės akivaizdžiai techniškenės nei bleko. Death metale būdingi staigūs ritmo, tempo, melodijos pokyčiai ir sudėtingi gitarų rifai, tuo tarpu blekui užtenka ir visiškai primityvių rifų ir monotoniško būgnų tvatijimo. Be to, bleke gali nebūti gitarų solo, tuo tarpu death’e jos yra privalomos ir dažnai ypač sudėtingos. Tiesa būna ir techniškų bleko grupių arba primityvių deferių (pvz Deicide arba Six Feet Under), bet statistiniu požiūriu defas vis tik yra žymiai techniškesnė muzika.

Dainų struktūraKaip jau minėjau, defui būdinga dinamika ir staigūs rifų pokyčiai, todėlblekeristai nemažai defo dainų panašios į chaotišką vaikų, nemokančių naudotis instrumentais pasižaidimą. Tačiau death metalo muzika tik sukelia chaoso įvaizdį. Iš tiesų viskas būna labai harmoninga ir iki menkiausių smulkmenų sudėliota į vietas (dažniausiai). Kita vertus, tokia didelė akordų kaita turi rimtą problemą: dauguma defo dainų yra sunkiai įsimenamos. Kiek kitaip yra su bleku. Tiesa šis stilius taip pat neretai chaotiškas ir visa kita, čia taip pat gausu staigių tempo/ritmo/melodijos pokyčių, bet jie ne tokie drąstiški, viskas daug paprasčiau, tad black metal dainos yra kur kas lengviau įsimenamos. Manau visi sutiksite, kad tokie gabalai kaip Satyricon “Mother North“ arba Mayhem “Freezing Moon“ yra tikri bleko “super hitai“.

Vokalas Abiejų stilių vokalai neįgudusiai ausiai gali skambėt bauginančiai ir vienodai. Tačiau šiuose stiliuose naudojamos skirtingos vokalavimo technikos. Death metalui būdingas growl’as (liet. kriokimas, riaumojimas), o blekui scream’as (rėkimas, klykimas). Defo vokalas būna ganėtinai monotoniškas ir paprastai vokalistas apima gan siaurą kriokimo diapazoną, tuo tarpu bleko vokalistas gali su savo gerkle išgauti įvairesnių garsų (vien ką sugeba Dani Filth). Gali bet ne visada išgauna. Kai kurie bleko vokalistai taip pat gali dainuoti siauram diapazone, o defo vokalistai kai kada sugeba labiau laviruot savo balsu. Tačiau death vokalai dažniausiai  būna žemi, o black metlao aukštesni, bet kaip ir visur, čia irgi pasitaiko išimčių.

Idėjos Tai vienas pagrindinių stilių skirtumų. Tiek defas, tiek blekas gali apdainuoti tas pačias temas, tačiau žiūrės į jas iš skirtingų pusių. Defas daugiau yra racionalistinis stilius ir žvelgia į žmogaus protą bei jo problemas ( psichinės ir psichologinės žmogaus problemos, moralė ir vertybės), o blekas koncentruojasi ties dvasiniais dalykais (transcendencija, būtis, visatos ir gamtos paslaptys, mistika, gamta). Jei black metalas labiau artimas romantizmui, tai defe dominuoja realizmas ir (post)modernizmas. Klausydamas bleko gali pajusti laukinę ir gaivališką gamtos jėgą, tuo tarpu defe į viską žiūrima pro socialinę, psichologinę ir etinę prizmę, tad gamta šiame stiliuje dažniausiai neegzistuoja, arba yra tik kaip fonas. Be to, bleko tekstai dažnai būna tamsūs ir migloti, tuo tarpu defe kai kada nevengiama moksliškumo ir, sakykim, mechaniškumo.

AprangaDeferiai savo išvaizda dažniaiusiai neišsiskiria iš kitų metalistų, tuo tarpu bleko atstovai turi itin savitą aprangos stilių. Bleko grupes nesunku atpažinti iš koncertų metu naudojamo corpsepaint grimo, bei įmantrių, dažnai viduramžius primenčių drabužių, bei aksesuarų. Taip pat blekeriai fotosesijų metu neretai su savim būna pasiėmę kas kirvį, kas kuoką ar kitą panašios paskirties rakandą. Tiesa kai kurios black metal grupės visų tų pribumbasų nenaudoja ir sava išvaizda neišsiskiria iš kitų metalistų.

Atšakos Tiek defas tiek blekas turi daug įvairių atšakų. Abu šie stiliai turi savo oldschool’inį ar melodingąjį variantą, gali būti jungiami su thrash’u, doom’u, industrial ar tradiciniu roku. Tiek black tiek death gali būti progresyvus, techniškas ar avantgardinis. Gan paplitęs symphonic black’as, tačiau būna ir sympho death grupių (bet reatai). Tačiau niekada nebūna brutal black metalo. Tai yra didelė klaida. Brutalus gali būti tik death’as, o terminas raw taip pat dažniausiai naudojamas vien tik black’ui apibūdinti.

SintezėEgzistuoja ir šių stilių mišinys – death/black metalas. Tai iš tiesų gan savitas ir abiejų stilių bruožų turintis tvarinys. Na o black’as su death’u gali būti jungiamas įvairiai ir iš tų stilių perimti skirtingus elementus. Death/black’as šiuo metu itin populiarus Lenkijoje ir grupė Behemoth yra ko gero pati žymiausia šio hibridinio stiliaus atstovė pasaulyje. Taip pat šį stilių groja neseniai Lietuvoje viešėję Behemoth tėvynainiai Crionics, nebeegzistuojanti švedų formacija Dissection, norvegai Zyklon ir t.t.

Tai tiek būtų šiandienos evangelijos. Jie kilo kokių neaiškumų, ar manote, kad kur nusišnekėjau, išdėstykit savo pasatabas komentaruose.