iron maiden šiandiena

1999 metais įvykęs frontmeno Blaze Bayley pasitraukimas daugumos grupės gerbėjų nebuvo sutiktas labai liūdnai, o ir tie kas nuliūdo, vėliau priverkė dešimt kartų daugiau džiaugsmo ašarų. Ir visai ne be reikalo. Mat įvyko tai, ko meidenų fanai laukė šešerius metus – sugrįžo talentingasis vokalistas Bruce Dickinson, su savim į grupę parsivesdamas ir gitaristą Adrian Smith. Maža to, meidenai neišmetė ir Smith’ą pakeitusio Janick Gers’o, tad grupėje atsirado net trys solinės/ritminės gitaros. Taigi Iron Maiden atgavo visą savo ankstesnę jėgą ir vėl susigrąžino didžiųjų metalo korifėjų statusą.

Po Briuso sugrįžimo grupė vėl atgavo savo puikią koncertinę formą. Nors grupės nariai jau įkopę į 5 dešimtmetį, energijos jiems tikrai netrūksta. Grupė duodasi po sceną lyg būtų kokie 20-tmečiai pankrokeriai, o gal net ir energingiau. Tačiau įspūdinga ne vien koncertinė grupės dalis. Nuo 2000 metų grupė spėjo išleisti tris studijinius albumus, kurių pirmasis “The Brave New World“ pripažintas vienu geriausiu jų darbų, o ir kiti 2 albumai “Dance Of The Death“ ir “The Matter Of Death And Life“ skamba išties puikiai. Po ištiso klystkelių ir negandų dešimtmečio, grupė nusprendė sugrįžti prie savo geriausiojo albumo “The Seventh Son Of The Seventh Son“ tradicijų, tai yra meidenai vėl išplaukė į plačius ir margus progresyviojo roko vandenis, kas reiškia, kad naujoji grupės kūryba pasižymi plačia muzikine įvairove, sudėtingomis ir nebanaliomis kompozicijomis bei įdomiu ir visai vykusiu eksperimentavimu. Sprendimas priimti trečią gitaristą tikrai pasiteisino – smarkiai praturtėjo grupės skambesys ir atsivėrė platesnės kūrybinės galimybės, kas reiškia, kad šių britų potencialas nė neketina išsekti. Tačiau svarbiausia, kad nepaisant visokių didesnių ar mažesnių pokyčių, grupė išlaikė savo stilių ir nors ir buvo nusivažiavę, sugebėjo vėl atsitiest. Tiesa naujajam tūkstantmetyje grupės kūryba tapo kur kas brandesnė, rimtesnė ir intelektualesnė, dėl ko nukentėjo jos “draivas“. Na galbūt naujuosiuose albumuose liko mažiau uždegančių ir jaunatviška energija pulsuojančių kūrinių, bet logiška – ne kiekvienas sulaukęs 50-ties gali išlikti toks pat jaunas ir energingas, koks buvo 18-kos. Iron Maiden nė neketina apsimesti jaunaisiais maištinikais paaugliais, bet kuria tai kas jiems paties atrodo įdomu ir prasminga. Tai, kad jie nebeturi tiek draivo kiek jo turėjo prieš gerą dvidešimtmetį, manau puikiai kompensuoja patirtis ir per ilgus metus sukaupta gyvenimo išmintis, kuri atsipindi naujausioje britų metalo grandų muzikoje.

Pastarieji septyneri metai parodė, kad “Geležinė Mergelė“ ne tik kad dar turi jėgos, bet jos stygiu nė kiek nesiskundžia ir netgi lenkia didesniąją dalį sunkiosios scenos naujokų. Ši, viena seniausių ir visų laikų geriausių metalo grupių, susikūrusių dar tais gūdžiais NWOBHM laikais, kuomet metalas tebuvo tik naujagimio stadijoje, vis dar stovi šio stiliaus priešakyje ir garbingai laiko jo vėliavą. Džiugu, kad šiais komercijos ir sintetinio meno laikais vis dar yra grupių, kurios gali didžiuotis ne vien savo garbinga praeitimi, bet ir nemažiau šlovinga dabartimi. \m/\m/\m/UP TO IRONS \m/\m/\m/ ;D

Oficialus tinkalalpis
Lietuviškas tinklapis apie grupę

The Wicker man:

RAINMAKER:

The Brave New World (live):