decapitated2007-ųjų spalio 19 diena Lietuvos sunkiosios muzikos andegraunde buvo ypatinga. Tą penktadienį sovietmečiu statytuose ir šiuo metu ne itin gyvuose Sporto rūmuose valdė defas. Minėtasis “valdymas“ pasireiškė beprotiško būgnų tvatijimo, bosinių bei solinių gitarų džeržginimo ir gilių gerklinių garsų mišiniu, drebinusiu minėtuose Sporto rūmuose įsikūrusį New style klubą. Na, o to drebinimo priežastys elementarios. Lietuvon užsuko viena žymiausių ir kokybiškiausių Lenkijos metalo grupių – techniškieji deferiai Decapitated, apšildymui atsitempdami juoduosius deferius, tėvynainius Crionics ir lietuvaičius, epiškuosius brutalistus Flames Of Arborea. Kadangi man pačiam teko didis džiaugsmas išvysti šį koncertą, tad jaučiu moralinę ir materialinę pareigą jo įvykius paliudyti ir Rokiškio Balbo bloge.

Į klubą “New Style“ įėjau lygiai 19 valandą. Tuo laiku oficialiai turėjo prasidėti koncertas, bet kiek supratau tada tik prasidėjo Flames Of Arborea ruošimasis. Na bet matyt terminą “Koncerto pradžia 19:00“ reiktų traktuoti kaip “prieškoncertinio Soundcheck’o pradžia 19:00“. Na bet niekis. Koncertų vėlavimas – įprastas reiškinys, o pusė valandos nesiskaito kaip vėlavimas. Taigi, po keleto vos ne kardinalių būgnų komplekto perstatymų ir gitarų bei boso suderinimo, Flames Of Arborea puola vykdyti apšildančiąją misiją. Šią grupę mačiau pirmą kartą ir galiu pasakyti, kad įspūdį jie paliko tikrai nemažą. Sunkus, nepriekaištingai techniškai atliekamas brutalus death metalas, įdomios kompozicijos, kuriose sunkumas puikiai suderintas su melodingumu ir betarpiškas bendravimas su publika (tas labiausiai pasakytina apie vokalistą). Ši dar visai jauna grupė pasižymi tiesiog fenomenaliu populiarumu. Ir pamačius jų pasirodymą visos šio fenomeno priežastys tapo aiškios: aukštas grojimo lygis, originalumas (bent jau Lietuvos lygiu), didelis kūrybinis potencialas, gražūs vaikinai (bei žavi bosistė), na ir aišku kuklumas ir paprastumas (kuris visiškai svetimas pop žvaigždūnams). Taigi FOA pasirodymas suėjo man labai puikiai ir jokie techniniai nesklandumai, kurių buvo, nepagadino mano nuomonės.

Po sėkmingo vietinių pajėgų “ledų pralaužimo“, atėjo metas lipti į sceną antriesims šilumininkams Crionics. šią grupę mačiau jau antrą kartą… per du mėnesius. Nors Crionics ir nepasižymi jokiu originalumu ar ypatinga grojimo technika ir yra galbūt labiau tipiška lenkiškojo death/black grupė, nei kokie novatoriai originaluoliai, jų pasirodymas taip pat buvo galingas. Nepaisant to kad šių lenkų minimalistinis grimas – pajuodinti paakiai ir keletas juodų brūkšnių ant vokalisto rankų atrodė juokingai (kam jie išvis gaišo laiką grimuodamiesi?), muzika skambėjo neblogai. Per Crionics pasirodymą buvau taip arti scenos, kad net kelis kartus pastačiau ant jos koją. Mane nuo vokalisto skyrė vos vieno metro atstumas, tad jei būčiau pargriuvęs (kas vos neįvyko), būčiau nuvertęs mikrofoną, o galbūt ir patį grupės lyderį 😀 . Crionics pasirodymo metu vyko gausus ir įspūdingas galvakratis, kuriame nevengiau dalyvaut ir pats. Galbūt dižiausias Crionics pasirodymo trūkumas buvo tas, kad stovėdamas visiškai prieš vokalistą/gitaristą, beveik negirdėjau jo atliekamo gitaros solo. Bet ką jau padarysi.

Na po sėkmingo pašildymo atėjo metas patiems Decapitated. Soundcheck’o metu prie scenos buvo pastatyti 2 apsauginiai. “Atsirado mat žvaigždės. Apsaugos jiem reikia“ – dingtelėjo man į galvą. Dar didesnis nusivylimas atėjo, kai sceną užlipus vokalistui ir gitaristui (būgninkas jau kurį laiką buvo prie savo baterijos), jie iškart be jokių ceremonijų pradėjo groti. “Wtf? O kurgi bosistas?“ Atsakymas paaiškėjo po pirmosios dainos. Kaip vėliau paaiškino vokalistas, boso gitaristas atsidūrė ligoninėje, tad tą vakarą teko jiems išsiversti be jo. Ir ką aš galiu pasakyti. Nepaisant šio didžiulio trūkumo, grupės pasirodymas buvo fantastiškas. Vokalistas nuolat lakstė po sceną, labai šiltai ir gyvai bendravo su publika (na neskaitant to, kad visus kaip koks amerikonas njūmetalščikas vadino madaf***’eriais), gitaristas, atrodo, į grojimą sudėjo visą dūšią, o būgninkas grojo netik labai techniškai, bet ir sakyčiau įdomiai, defui būdingus blastbeat’us praturtindamas įvairiom kitokiom ritminėm figūrom. Tikrai matėsi, kad grupė stengiasi iš paskutiniųjų, todėl pasirodymas abejingų ar nepatenkintų koncertu nepaliko (tikėkimės). Tam kad dar labiau pakeltų metalistų nuotaiką, vokalistas dalino publikai “Utenos“ alaus skardines (ne tuščias, bet su atitinkama medžiaga) ar vandens butelius. Visus šiuos dalykus metalgalviai siųsdami vienas kitam, draugiškai pasidalino. Taigi Decapitated parodė, jog ne veltui būtent jie yra koncerto hedlaineriai. Tai tikrai pasaulinio lygio metalo grupė. Nors Decapitated anksčiau nebuvau girdėjęs, ir ar eiti į koncertą ar ne, apsisprendžiau tik pačią koncerto dieną, šiuo lenkų apsireiškimu likau tikrai nustebintas, apstulbintas, sužavėtas ir kitaip teigiamai paveiktas.

Tad beliko laukti D.A.R 10-tmečio jubiliejaus koncerto…