darĖjo ėjo laikas, kol priėjo prie dar vieno sunkiosios muzikos koncerto. Ir dar ne bet kokio, o prie Panevėžio death metalo kolektyvo D.A.R gimtadienio, kuris pažymėtas koncertais Panevėžyje ir Vilniuje. Pastarąjame teko sudalyvaut ir man (aišku kaip žiūrovui). Tad jūsų dėmesiui dar vieno “metalinio tūso“ apžvalga.

Nežinantiems pasakysiu, kad Vilniaus ir Panevėžio koncertai radikaliai skyrėsi savo muzikine stilistika, o be to dar ir kaina. Jei Panevėžyje už 15 litų galėjai išvysti pagrinde gothic, heavy ir melodic death metal grupes, tai Vilniuje žmonės, išvaistę 25 savo arba tėvų/giminių/pažįstamų kruvinu triūsu uždirbtus litus, buvo nubausti kentėti žiaurioje brutalūchos krušoje. Na bet kai kuriems žmonėms mazochizmo nestinga 😀 … Bet kaip ten bebūtų, nežinau kuris koncertas buvo geresnis, o kadangi metalo gig’us pradėjau lankyti visai neseniai, tai nė vienos iš tų grupių anksčiau dar nebuvau matęs, taip kad man buvo įdomu. Taigi Vilniuje koncertavo Murder Site, Night, D.A.R, Grol, Saples, ZX Spectrum iš Latvijos bei Mandragora. Iš jų deja pamačiau tik 5 pirmąsias, bo reikėjo suspėt į paskutinį važiuojantį autobusą. Bet ZX Spectrum ir Mandragora tai ne kokie brazilai Krisiun, kad dėl jų nepamatymo būtų verta labai pergyventi – bus dar progų juos išvysti.

Na bet užteks tų įžangų. Eikim tiesiai prie reikalo. Reikia pripažinti šis, vietinių grupių koncertas savo kokybe gerokai nusileido nuo nuo neseniai buvusių užsienio grupių pasirodymų. Kaip visada koncertas vėlavo – šįkart ape 40 minučių, be to, kiekviena mano matyta grupė būtinai susidūrė su techniniais nesklandumais. Kiekvienos grupės frontmenas atliekant pirmąjį grupės kūrinį pateikė nurodymus garsistams: “Pamažinkit bačkų garsą, pagarsinkit antrą gitarą dešiniame procesoriuje“ ir pan. O didžiausias nesklandumas buvo per hardrokerių Night pasirodymą, kuomet sugedo bosinės gitaros laidas ir teko skolintis jį iš kitų grupių. Kita vertus, garsas mano neprofesionalia nuomone buvo geras ir jam priekaištų neturiu.

Pačios grupės pasirodė taip pat neblogai. Renginį pradėjo visas geriausias ir blogiausias Cannibal Corpse ir kitų panašių gore pobūdžio brutal defo kapelijų tradicijas puoselėjantys Murder Site. Suėjo neblogai, nors originalumo ar savitumo jų muzikoje nerasta. Bet kaip alternatyva “kanibalams“ visai nieko, juolab patys C.C. į Lietuvą užsuka ne taip ir dažnai.

Antrieji grojo panevėžiškiai Night, kurių sudėtyje yra ir 2/3 renginio kaltininkų – D.A.R gitaristas Kostas, bei bosisitas/vokalistas Audrius. Ši, bene seniausia koncerte dalyvavusi grupė gan smarkiai išsiskyrė iš bendro brutalūchos konteksto, todėl publika į juos reagavo vangokai, o ir pats nelabai žinojau kaip reikia elgtis klausant tokio senojo gerojo hardroko – nelabai išeis paheadbanginti. Tiesa jų muzikai kažko trūko. Gal energijos, o gal tiesiog po ekstremalios pradžios jų muzika atrodė per skysta? Kita vertus dainos neblogos, o grupės lyderis, jau solidaus amžiaus sulaukęs Valdas Šeputis, sužavėjo savo nuoširdžiu paprastumu. Deja jo vokalas skambėjo gerokai prasčiau negu įrašuose – buvo gergždintis ir nusėdęs. O galbūt būtent geras vokalas ir būtų pataisęs visą reikalą…

Po “nakties“ atėjo jubiljatų D.A.R eilė. Jie atliko kūrinius iš visų savo laikmečių, nepamiršdami ir seniausiųjų. Pirmąsias dainas atliko su buvusiu būgninku, o pirmoje dainoje Kostas su Audriumi buvo apsikeitę gitarom. Sugrojus senąjį repertuarą, prie komplekto sėdo dabartinis udarnikas Mangis, o vykstant šiam “pareigų perėmimui“, Kostas sugrojo virtuozišką savo gitaros solo, kuriuos jis, vienas geriausių Lietuvos gitaristų, groti tikrai sugeba. Užėmus būgnus Mangiui, grupės repertuaras gerokai pasunkėjo. Na o D.A.R pasirodymo “vinis“ buvo vadybininko ir prodiuserio Antano vokalavimas, sukėlęs nemenką juoko bangą publikoje. Taigi, koncerto kaltinkų pasirodymas buvo išties puikus ir įsimintinas.

Ketvirtoji vakaro grupė Grol pasirodė po ganėtinai ilgo soundchecko. Daug apie juos nekalbėsiu. Tai buvo išties smagus, galingas ir kaip visada nestokojo humoro. Žodžiu šis koncertas tik patvirtino jų pasakymą: “Analinė idėja yra tobula, ji gyvuos ir progresuos”. Kas buvo, tas būtinai sutiks su mano nuomone.

Na ir paskutinioji mano matyta grupė buvo Utenos brutalūchos fanatikai Saples. Dar kartą primenu, kad nė vienos anksčiau nebuvau gyvai matęs, o kai kurių netgi ir įrašų nebuvo tekę girdėti. Saples vieni iš tų. Bet turiu pasakyti, kad Saples buvo labiausiai mano lūkesčius pranokusi to vakaro grupė. Visų pirma, buvau įsitikinęs kad jie niekuo nesiskirs nuo Murder Site. Šis išankstinis nusitaymas pasirodė esąs visiškai klaidingas. Nors abi minėtosios grupės groja brutalūchą, Saples atstovauja labiau satanistinei šio stiliaus krypčiai ir skambesiu yra panašensi į Incantation, Deicide ir kitas šventvagiškas death metalo grupes, nei į Cannibal Corpse. Tiesa Saples originalumu irgi visiškai nepasižymi, tačiau jų pasirodymas išsiskyrė iš kitų savo piktumu, agresija ir tamsumu, grupės vokalistas Vyšnia nestokojo energijos ir tikėjimo tuo ką daro. Todėl jį laikyčiau geriausiu to vakaro frontmenu (garbingą antrąją vietą, mano nuomone, užimtų D.A.R lyderis Audrius). Paskutinįjį kūrinį, Hypocrisy koverį “Roswe ll 1947“ Saples atliko pasikvietę į sceną Audrių, kuriam įteikė daug bonkių alaus 😀

Kas vyko toliau, nežinau, bet koncertas buvo visai neblogas ir tikrai vykęs. Tiesa 5 grupės yra daugoka (optimaliausias variantas 3-4), jau nekalbant apie 7, todėl grįžau iš koncerto visiškai išsekęs ir nuvargęs, bet laimingas.

Tai tokie mano įspūdžiai. O kas dar neturite ko veikti, galite paskaičiuoti kiek kartų šiame reportaže buvo pavartotas žodelis “dar“. Teisingai įveikusių užduotį kažkas laukia 😀