“Unite! It’s not too late…“ 

Atėjo metas dar vienam straipsnių ciklui. Šįkart mano dėmesio centre atsidūrė viena svarbiausių ir stipriausių visų laikų speed/power metalo grupių – narsieji vokietukai Helloween. Pirmoji dalis nukels jus į gilius 80-tuosius, tiksliau pirmąją devintojo dešimtmečio pusę, kuomet ši dar jauna grupė susikūrė ir užsitarnavo tuometinių metalgalvių pagarbą.

Pirmosios grupės užuomazgos siekia 1978 metus, kuomet penkiolikmetis vaikinas Kai Hansen’as su bičiuliu Piet Sielck suburia grupę Gentry. Pamažu formuojasi grupės stilius, sukuriamos pirmosios dainos, keičiasi sudėtis bei grupės pavadinimai. Galiausiai pasitraukus Piet Sielck, grupėn 1983 metais ateina gitaristas Michael Weikath ir pasivadinama Helloween. Tuo laikotarpiu jau yra susiformavusi originali ir pati stabiliausia sudėtis: Kai Hansen – gitara ir vokalas, Michael Weikath – gitara, Marcus Grosskopf – bosas ir Ingo Schwichtenberg – mušamieji. Tokia sudėtimi grupė išleidžia savo pirmuosius kūrinius: “Helloween EP“, debiutinį albumą “Walls Of Jericho“ bei singlą “Judas“. Visą šių leidinių medžiagą galima rasti 2006 naujai perleistoje ir remasterintoje “Walls Of Jericho“ versijoje, kuri empėtrioškių pavidalu pasiekė mano ausis.

Ankstyvojo Helloween laikotarpio kūryba buvo daugiau melodingas speed metalas nei power’is. Muzikoje vyravo greitas tempas, pastovus kalantis ritmas iš kurio vėliau išsivysto blast beat’ai, energingi gitarų rifai, aukštas vokalas (be jo absoliučiai neįmanoma įsivaizduoti Helloween’ų), bei ilgi gitarų interliudai, kažkodėl tai primentys man Bacho “Tokata ir Fuga D-mol“, ir daugybė soliakų. Pirmuoju grupės vokalistu (nuo 1983 kuomet grupė įgijo Helloween vardą) buvo pats įkūrėjas Kai Hansenas. Šis žemaūgis smulkaus sudėjimo vyrukas ne tik nestokoja energijos, bet ir pasižymi gan savita dainavimo maniera, kurią vertinčiau prieštaringai. Pirmą kartą klausant “Walls Of Jericho“ jo vokalas sukėlė juoką ir priminė kažkokį spygaujantį ir balsą plėšantį vaikigalį, per jėgą bandantį ištraukti aukštas natas. Iš tiesų susidaro įspūdis, kad Kai nemoka dainuoti ir gal net ne visai pataiko į toną, bet daugiau paklausius, jo dainavimo maniera man ėmė patikti. Galbūt profesionaliu muzikiniu požiūriu jo balsas ir prastas, bet nesvarbu. Kita vertus yra nemažai roko muzikantų, kurie kad ir nelabai moka taisyklingai dainuoti, bet jų balsai “veža“. Prisiminkime, kad ir Ozzy Osbourne, Marilyn Manson, AC/DC, Motorhead, Metallica ir panašių grupių vokalus. Kai Hanseną galėčiau priskirti prie tokių dainininkų.

helloween 1Tačiau ankstyvasis Helloween laikotarpis iš kitų išsiskyrė ne vien Kai Hansen vokalu ar itin didele speed metalo koncentracija. Kitas svarbus bruožas yra itin metalpatriotiniai dainų tekstai. Ankstyvoji grupės kūryba ne tik ryškiai atspindi tuometinio metalo dvasią, bet ir deklaruoja pagrindines metalistų vertybes bei idėjas: vienybę, laisvę, individualumą, kovą už geresnį pasaulį, neapykantą priespaudai, melui ir žiaurumui. Susikūrusi Šaltojo karo metais, kuomet pasaulyje tvyrojo branduolinio karo baimė, vyrai aklai tenkindami politinių ideologų užgaidas beprasmiškai dėjo galvas Vietname, Šiaurės Korėjoje, Afganistane, vien tam kad patenkintų valdžios vyrų norą viešpatauti pasaulyje, o aktyviu smegenų plovimu buvo siekima atimti iš žmogaus sveiką protą ir teisę mąstyti. Žiauri priespauda gyvavo Socialistiniam lagery, tačiau ir anapus Geležinės Uždangos gyvenimas buvo ne rožėm klotas. Čia irgi buvo gausybė problemų. Esminis skirtumas – kapitalistiniame pasaulyje buvo bent jau galima drąsiai pareikšti savo nuomonę. Taigi Helloween, kaip ir daugelis kitų metalo grupių, šia teise ir pasinaudojo. Grupė savo muzika siekė priversti žmones susimąstyti apie esamas socialines ir globalines pasaulio problemas ir imtis prieš jas priemonių. O tos priemonės bus veiksmingos tik tada, kai susivienysi. Tad kaip supratote, Helloween dainos kupinos romantinių patriotizmo atspalvių, tiesa ne nacionalinio, bet subkultūrinio patriotizmo. Štai tarkim daina “Ride The Sky“ apdainuoja pabėgimą iš kalėjimo. Šis romantikams itin būdingas motyvas (prisiminkime “Grafą Montekristą“) neretas tuometiniame metale. Iron Maiden ta pačia tema sukūrė dainą “The Prisoner“, o Metallica kompozicija “Sanitarius (Welcome Home)“ taip pat remiasi panašiu siužetu, tik ten kalinys yra dar ir psichinis ligonis. Kitas Helloween kūrinys “Warrior“, perteikia kitą metale itin populiarią temą – karo beprasmybę (analogiški kūriniai Black Sabbath “War Pigs“, Metallica “For Whom The Bell Tolls“ ir daug kitų). Žodžiu ankstyvoji Helloween kūryba šimtu procentu atspindi metalo, ypač thrash’o ideologiją. Tai muzika suteikianti jėgų laisvai gyventi, priešintis neteisybei ir išreikšti savo nuomonę. Ne veltui jų propaguojamas stilius įgauna power metalo pavadinimą. Tiesa vėliau poweris susikoncentruoja ties fantasy tematika ir kai kurios grupės užmiršta tikrąją šio stiliaus esmę, bet tuo metu taip dar nebuvo. Power metalas Helloween gyvavimo pradžioje buvo stiprus, energingas ir metalistus vienytis skatinantis stilius, kvietęs į kovą prieš materialėjantį pasaulį, besivadovaujantį išisigmusiomis ir abejotino teisingumo vertybėmis.

Nepaisant to, kad Šaltasis karas baigėsi, Helloween dainos nė per nago juodymą neprarado savo aktualumo. Ir turbūt dar ilgai nepraras. Kiekvienas iš mūsų gali pakeisti pasaulį arba bent jau pasikeisti patys. Svarbiausia yra vienybė. O susivienyti dar ne per vėlu…

Guardians (Live) 1986:

Heavy Metal Is The Law (Live) 1986:

Ride The Sky (fano sukurtas Slideshow):