helloween mit kiske

“luck is like a ball
you can’t recall or care at all
so better use your brain“

Šią nuostabiai apniukusią rudens dieną, kuomet daugelyje Vakarų kultūros šalių švenčiamas moliūgingasis Helovynas, vis labiau leidžinatis šaknis ir į Lietuvos festivalinį dirvožemį, manau visai į temą būtų pratęsti pasakojimą apie šios šventės holivudiškąją atributiką besisavinančius power metal pionierius iš Vokietijos Helloween. Nors grupės pavadinimą Helloween jie aiškina kaip šventę, kuri (priešingai nei Halloween) gali būti švenčiama kada tik nori, taip kad ir apie šią grupę galima būtų kalbėti bet kada, bet vis vien Halloween’as tam tikrai tinkama diena. Taigi šį kartą pristatysiu antrąjį grupės kūrybos laikotarpį, kurį būtų galima pavadinti Michael Kiske era.

1986 metais surengus pirmą didelį koncertinį turą po Europą, grupės lyderis Kai Hansenas susidūrė su kėblumais dainuot ir grot gitara vienu metu, tad grįžus iš turo Kai pasiryžo sumažinti savo pareigas ir apsistoti prie to ką sugeba geriau – grojimo gitara. Helloween galvotrūkčiais puolė ieškoti naujo vokalisto. Jam buvo iškeltas sunkus uždavinys – vokaliniais sugebėjimais prilygti Hansenui, tačiau paieškos rezultatai buvo kur kas geresni nei tikėtasi. Naujasis vokalistas Michael Kiske ne tik prilygo Hansenui savo vokaliniais sugebėjimais, bet netgi gerokai jį lenkė. Šis iki tol menkai žinomas aštuoniolikmetis vaikinas buvo tiesiog tobulas metalo vokalistas. Stiprus, malonus ir labai plataus diapazono švarus balsas ir sugebėjimas nepriekaištingai išdainuoti aukštas natas, tapo grupės arkliuku, leidusiu Helloween įkopti į metalinio pasaulio Everestą ir amžiais palikti įraštyiems šio stiliaus istorijon. Bet apie viską nuo pradžių.

Taigi turėdami savo gretose vieną geriausių metalo vokalistų, vyrukai įrašo savo legendinį albumą – “Keeper Of The Seven Keys“. Tai turėjo būti dvigubas albumas, tačiau šiai grupės užgaidai leidybinė kompanija tarė griežtą “nein“, tad albumas padalintas į dvi dalis. “Keeper Of The Seven Keys Part 1“ išėjo 1987 metais, o “Keeper Of The Seven Keys Part 2“ – 1988. Kadangi tai konceptualus albumas, grupė stengėsi padalinti jį taip, kad nenukentėtų turinys. Dėl šios priežasties “Part 1“ yra gan trumpas – vos 30 minučių, tuo tarpu “Part 2“ savo apimtimis skųstis negali – 46 minutės yra visai padori pilnametražio albumo trukmė. Kad ir kaip ten bebūtų, idėja išleisti du albumus vietoj vieno nesužlugdė šio opuso. Buvo išlaikytas konceptualumas ir struktūra. Abi dalys prasideda instrumentiniu intro, peraugančių į intensyvų ir speed metališko skambesio kūrinį, o po jo seka kiek lėtesnė daina. Taip pat abi dalys užbaigiamos ilgu, ~13 minučių epiniu kūriniu (Part 1 tai daina “Halloween“, o Part 2 “Keeper Of The seven Keys“). Taigi abu albumai turi maždaug vienodą struktūrą, kas tik sustiprina “Kyperio“ vientisumą.

Helloween muzika “Keeper Of The Seven Keys“ albume ganėtinai kitokia nei ankstensiuose jų darbuose. Dainose vis dar jaučiama aiški speed metalo įtaka, tačiau pati muzika žymiai melodingesnė, spalvingesnė ir įvairesnė. Dainose, kaip ir anksčiau, gausu neoklasikinio skambesio (primenančių Bacho “Tokata ir Fuga D-mol“) gitarinių interliudų ir solo, greitų, kalančių ir kažkur skubėti verčiančių speed metal ritmų ir aukštų tarytum po dangų lakiojančio vokalo partijų, kurias Michaelis Kiske atlieka kur kas geriau už Hanseną. Trumpiau tariant, albumas tikrai veža.

Tiesa “Keeper…“ stiprus ne vien muzika, bet savo tekstine puse. Tai konceptualus albumas, kuriame, kaip ir ankstesniuose šios grupės darbuose, nagrinėjamos globalinės ir socialinės pasaulio problemos, tik šįkart jos apvelkamos gražiais metaforos rūbais ir įvyniojamos į albumo siužetą. Opuse vaizduojamas pagrindinio herojaus, išrinktojo, turinčio išgelbėti žmoniją, kelias į išsivadavimą iš visuomenės dogmų bei stereotipų gniaužtų, laisvės ir dvasinio individualumo
siekimas, ir lemtinga užduotis, nuo kurios priklauso visos žmonijos likimas. Demokratija ir valstybės suverenumas dar nereiškia laisvės. Laisvas tik tas žmogus, kurio siela ir protas laisvi. O kiek tokių žmonių pasaulyje? Tikrai  ne dauguma. O Jūs ar galite save pavadinti laisvu žmogumi? Tik neskubėkite atsakyti. Pirma gerai gerai pamąstykite. O dar geriau – paklausykite “Keeper Of The Seven Keys“ ir pamėginkite suprasti šedevre propaguojamas idėjas. Šis, darbas kaip ir “Walls Of Jericho“ ne tik yra įdomus ir kabinantis, bet ir verčiantis susimąstyti, bei per tuos 20 metų, praėjusių nuo sukūrimo, nė kiek nepasęnęs ir nepraradęs aktualumo.

Taigi išleidę “Keeper Of The Seven Keys“, Helloween pakilo į šlovės aukštumas. Grupė savo lygiu, šlove ir potencialumu tuo metu prilygo patiems Iron Maiden, kurie 1988 taip pat išgyveno savo aukso amžių. Bet deja, įvyko kas ir turėjo įvykti ir akimirksniu įsižiebusi Helloween žvaigždė netrukus ėmė labai sparčiai gesti. Nesutardamas su leidybine kompanija ir grupės bendražygiais, Helloween palieka jų įkūrėjas, gitaristas Kai Hansen. Atlaisvėjusį gitaristo etatą greitai perima Roland Grapow, tad koncertuose Helloween lieka tokie pat stiprūs. Deja, to visai nepaskysi apie kūrybinį procesą. Kai Hansen buvo grupės siela, pagrindinis ir pats geriausias tekstų autorius. Taigi grupę, dar visai neseniai besimaudžiusią pelnytos šlovės spinduliuose, ištinka didžioji kūrybinė krizė. Maža to, antrasis grupės lyderis, lengvabūdis ir rimtumu nepasižymintis Michael Weikath sugalvoja perduoti vadovavimą frontmenui Michaeliui, kuris nors ir yra neprilygstamas vokalo meistras, kompozitoriaus talentu nepasižymi. 1991 išleistas albumas “Pink Bubbles Go Ape“ patiria visišką fiasko. Net ir didžiausi Helloween fanai nenorėjo klaustyti šio kvailo ir lėkštu humoru pergrūsto happy metal relyzo. Atrodo, kad Helloween prisidainavo. Dar “Keeper Of The Seven Keys Part 2“ įrašyta Michael’o Weikath’o kūrybos kupletinio pobūdžio daina “Rise And Fall“ atsisuko prieš juos pačius – jos pavadinimas visiškai atitiko tuometinę grupės situaciją. Tuo metu, kai Kai Hansen’as su savo nauja grupe “Gamma Ray“ žavėjo pasaulį sėkmingu “Kyperių“ tęsiniu, Helloween mąstė kaip išbristi iš gilios purvo duobės. Nepasisekus reabilituotis metalistų akyse, 1993 grupė albumu “Chameleon“ deperatiškai bando mestis bent jau į pop muzikos erdvę. Deja, helovynčikai liko nesuprasti ir popsistų. Niekas: nei geriausias pasaulyje power metalo vokalas, nei sukomercintas skambesys, tradicinės pop tematikos dainos, ar eksperimentai su akustinėm gitarom ir pučiamiamųjų orkestru neišgelbėjo albumo. Jis tiesiog skambėjo nykiai ir nuobodžiai. Taigi Michaelio Kiske vadovavimas ne tik kad nepadėjo grupei išbristi iš krizės, bet tik dar labiau ją pagilino. Ištisi šešeri metai  paleisti vėjais. Kovos už laisvę ir vienybę simbolis, grupė, kadaise galėjusi aplenkti Iron Maiden, pavirto kažkuo gėdingu ir nevykusiu. Tiesa patys Iron Maiden, kaip jau esu rašęs ankstesniuose straipsniuose, tuo metu taip pat išgyveno labai gilią krizę, taip kad tarp šių dviejų kolektyvų galima rasti labai daug paralelių. Viena iš jų – vokalisto išėjimas iš grupės. Žinoma abejoms kapelijoms šis žingsnis davė skirtingų rezultatų. Netekę Briuso, Iron Maiden ir toliau liko duobėje, o kaip buvo su Helloween? Į šį klausimą atsakysiu trečiojoje straipsnio dalyje, o dabar galit pažiūrėti video klipų, apimančių visą Michealio Kiske buvimo Helloween sudėtyje periodą.

Taip kad gero žiūrėjimo ir laukite tęsinio. Bet tęsinys bus dar negreit… Tačiau Jūs laukite… Laukite… muchachachacha 😀 😀 😀

Halloween:

I Want Out:

Kids Of The Century:

When The Sinner: