komunizmui neKetinau šį reportažą pradėti patriotiška gaida su nuoširdžiu, tačiau hiperbolizuotu neapykantos sovietinei blogio imperijai deklaravimu, tačiau pajutau, kad ankstesnis įžangos variantas gavosi nepakankamai “grim and evil“, bet bala nematė… Manau ir taip kiekvienas puikiai žinote (kas iš asmeninės patirties, kas iš istorijos vadovėlių) koks didelis, dvokiantis ir bet kokios moralės klozetą aklinai užkemšantis šūdas yra tas komunizmas, ypač leniniškasis. Taigi, sausio 13-tosios išvakarėse vyko kraštutiniųjų andegraundo patriotų suorganizuotas koncertas “Rokas prieš komunizmą“, skirtas “raudonojo sifilio“ aukoms pagerbti.

Koncertas vyko tradicinėje metalo renginių vietoje, klube “Mulen Ružas“, kuriame šįkart be metalistų buvo gausu ir skinheadų subkultūros atstovų. Ir nieko keisto, juk renginį organizavo ir jame grojo bene žymiausia Lietuvos skustagalvių grupė – Diktatūra. Taip pat “antikomunistinėje koalicijoje“ dalyvavo legendinė Katedra, jaunoji jų pamaina Thundertale, aršūs Šiaulių blekeriai Argharus ir patriotiniai blekeriai iš Estijos Loits. Tačiau koncertas prasidėjo ne nuo roko, bet nuo filmo. Jame skambant gerai parinktai klasikinei ir liaudies muzikai buvo idiliškai vaizduojama turtinga Lietuvos gamta ir rodomi kadrai iš Baltijos Kelio ir Sausio 13-tosios įvykių. Tiesa pats filmas gerokai ištemptas ir jo trukmę sumažinus dvigubai ar net trigubai, būtų tik geriau, bet vis tiek iniciatyva sveikintina. Na o po peržiūros buvo ilga ilga pertrauka,  kurią užbaigė scenon užsiropščiusi Katedra. Tad vėluodamas visa valanda, koncertas pagaliau prasidėjo.

Kadangi renginius lankyti pradėjau neseniai, visus koncerto dalyvius, taip pat ir Katedrą regėjau pirmą kartą. Tą vakarą grojusi Katedra paliko išties didžiulį įspūdį. Ir ne be reikalo. Patyrę muzikantai, žinantys kaip elgtis scenoje, grojantys savitą, nuo heavio iki thrasho varijuojantį stilių ir dainuojantys lietuviškai, tąkart suėjo labai gerai. Galingi rifai, nebanalios mušamųjų partijos, stiprūs dainų tekstai (visiems estrados princams ir princesėms iki tokių oi kaip toli) ir nuoširdus bendravimas su publika  tiesiog rodyte rodė, kad scenoje ne veltui legendine tituluojama grupė (nesvarbu kad iš originalios Katedros sudėties likęs berods tik vienintelis Laginauskas).

Po stiprios ir “heaviškos“ įžangos, koncerte komunizmo suvartymo kampaniją tęsė black metalą propaguojantys Argharus. Jie scenoje pasirodė kažkodėl be corpsepaint’o. Per daug nesiaiškinau kodėl, o ir galų gale argi tai svarbu? Tvojo šiauliškiai tikrai galingai ir jų skleidžiama tamsioji aura įvėlė į beprotiško galvakračio sūkurį. Trumpai tariant – buvo jėga!

Tretieji pasirodė patys koncerto šeimininkai ir pagrindinė skinų apsilankymo jame priežastis – Diktatūra. Aš su daugeliu metalistų pasitraukaiu į salės galą, vietą priekyje užleisdamas skinams, kurių buvo išties gausu. Na o galvos plaukuotumu nepasižymintys pogrindžio patriotai savo pasirodymą kažkodėl sumąstė pradėti lėta ir lyriška balade. Daina gal ir graži, bet pradžiai geriau būtų tikęs koks nors energingesnis gabalas. Na bet neesmė, tuo labiau, kad grojo Diktatūra tikrai ilgai ir atliko daug įvairių dainų – nuo lėtų ir lyriškų iki sunkesnių ir agresyvesnių. Jiems grojant, salės priekyje vyko išties grandiozinis skustagalvių pogas, iš tolo atrodęs gan įspūdingai. Taip pat neapsieita be žymiosios skanduotės “Lietuva – lietuviams“ ar susiėjimo į ratą, kurio viduryje it kokie budistų vienuoliai suklaupė keletas skinheadų. Žodžiu, įdomu buvo stebėti ne tik Diktatūros pasirodymą, bet ir jo metu vykusius skustagalvių “žaidimus“. Juk kiekivenos subkultūros elgesys koncerto metu skirtingas, tad susipažinti su jų koncertų “papročiais“ visai įdomu.

Kas dėl pačios Diktatūros, jų pasirodymas man tikrai patiko, bet buvo kiek per ilgas. Dėl to kalta ir pati skustagalvių publika, kuri įnirtingai kvietė savo dievukus bisui, tad grupės nulipimo nuo scenos procesas truko gal 20 minučių. O kadangi koncertas ir taip vėlavo, be to itin ilgai truko soundchekai, tad Diktatūra groti baigė kažkur prieš 11. Baimindamiesi nespėti į paskutinius autobusus, palikome koncertą taip ir nepamatę Loits ir Thundertale pasirodymų. Labai gaila. Kita vertus, renginys buvo išties puikus ir vieninteliu priekaištu laikyčiau tik tuos jau minėtus vėlavimus. Šiaip ar taip, tai bene smagiausias Sausio 13-tosios minėjimas mano gyvenime.