Persiprašau už operatyvumo stoką. Taip jau gavosi, kad apie kovo pabaigoje vykusį renginį rašau tik dabar, ir įspūdžiai jau kiek spėję sudžiūti ir apaugti “pelėsiais ir kerpe aukštai“, bet nepaminėti šio smagaus metalinio įvykio sąžinė neleidžia. Tad, kadangi atsiminimai iš koncerto “ne pirmo šviežumo“, tad nevyniosiu vatos ir eisiu iš karto prie reikalo.
Koncertą “New Style“ klube pradėjo tiek narių, tiek ir pačios grupės amžiumi jaunas death/black metal kolektyvas Dereliction. Grupės muzika įdomi, spalvinga, agresyvi, bet tuo pačiu ir melodinga. Muzikinę pusę puikiai papildė karkartėm bosisto valdomos skersinės fleitos melodijos ir švaraus vokalo intarpai, o visualinę – žavi gitaristė. Pačiai Dereliction muzikai priekaištų neturiu – tikrai patiko, bet grupės elgesys aiškiai rodė, kad scenoje dar naujokai. Jiems trūko vidinės energijos, didesnio įsijautimo į muziką ir sceninės laisvės, todėl bendra pasirodymo atmsosfera liko ne iki galo išbaigta, bet reikia tikėtis, kad ateityje grupė patobulės. Vis dėlto, potencialo jie tikrai turi.
Antrieji koncertavo blackeriai Inquisitor, iš tą vakarą grojusių grupių palikę blankiausią įspūdį. Tamsuma ir mistika žioruojanti grupės muzika kažkodėl visai nekabino, bet gal ir todėl, kad ją girdėjau pirmąsyk, o toli gražu ne visa muzika prilimpa iš karto. Bet gal čia kaltos ne pačios dainos, o jų atlikimas. Jeigu Dereliction nariams šiek tiek stigo vidinės energijos, tai pas Inquisitor jos iš viso nebuvo. Visi trys grupės stygininkai beveik nejudėjo ir ne tik kad nerodė nė menkiausio dėmesio publikai (kas esant scenoje yra BŪTINA), bet netgi atrodė visiškai abejingi tam, ką groja. Bet tai atsiprašau, blackas yra amtosferinė muzika, ir kaip žiūrovai gali pajausti jo atmsoferą, jeigu jos nejaučia minimum 3/5 narių? Galų gale, argi ne popsas yra groti tai, kas pačiam nepatinka? Padėtį kiek taisė vokalistas/klavišininkas, kuris tikrai buvo įsijautęs į tai ką groja, ir darkėsi kaip pridera, bet kontakto su publika jam irgi trūko. Nežinau, gal jei būčiau susipažinęs su inkvizitorių kūryba, visi tie trūkumai taip nerėžtų akies, bet dabar nuomonė apie šiuos blekerius labai nekokia.
Po pirmųjų dviejų pasirodymų, atėjo eilė aršiesiems Šiaulių blackeriams Argharus. Kad tai nuostabi gyvai grojanti grupė, supratau dar sausio 13-osios koncerte . Ir šįkart jie neapvylė, o gal pasirodė netgi dar geriau. Kupini jėgos, pasitikėjimo savimi ir tikėjimo tuo ką daro, vyrukai tvojo kaip reikalas. Greitas, nuožmus ir pragariškas blackas bekompromisiškai nurovė stogą. Jau vien dėl Argharus buvo verta eiti į koncertą.
Ketvirtieji scenoje Mandragora, vienintelė vakaro grupė neturėjusi nieko bendro su blacku. Jau du kartus buvo nepavykę jų išvysti, bet laimei trečias kartas nemelavo. Stipri, techniška bei užvedanti grupės muzika užkabino kaip reikiant. Buvo taip sakant visiškas išsitaškymas. Bene geriausia, ko tik galima tikėtis iš lietuviško metalo. Jau vien dėl Mandragoros buvo verta eiti į koncertą.
Ir galiausiai, atėjo metas vakaro kaltininkams – po kiek ilgesnės pertraukos į tautinėm juostom papuoštą sceną įžengė atsinaujinusi Andaja. Šią grupę girdėjau pirmą kartą, tad negaliu palyginti senosios grupės kūrybos su naująja, bet tai ką tąkart sugrojo pagonmetalio kultyvatoriai mane ypač sužavėjo. Įdomi ir mistiška muzika dvelkė baltiška pasaulėžiūra, o įvairios ir neprimityvios dainų kompozicijos ir galingi gitarų rifai neleido užmigti. Neapsieita ir be spec. efektų. Pasirodymo viduryje užsidėgė kažkoks kabantis daiktas, forma priminęs inkarą. Atrodė įspūdingai. Na, o pats pasirodymas visai nepraiilgo ir netgi norėjosi kad jis dar nesibaigtų… Bet deja, nieko nėra amžino ir Andajos koncertas ne išimtis. Pabaigai dar sugrotas Anties koveris “Lietuvos valstybė“, o po jo neliko nieko kito, kaip skubėti namo. Šiaip ar taip, jau vien dėl Andajos buvo verta eiti į koncertą. ..;D
Manyčiau koncertas buvo labai vykęs. Didžiausias trūkumas – tragiškas apšvietimas. Baisiai nervino klubinis lazeris ir ant scenos blyksintis žibintas, kurie akis žalojo gal net labiau nei metalo keliamas triukšmas ausis. Taip ir norėjosi pasiimt šautuvą ir sutratyt tas švytinčias nesąmones…Na bet trūkumai užsimiršta ir lieka tik geri prisiminimai…
Rokiškio Balbo 