Ką gi, seniai jau nebuvau apsireiškęs. Vis koją kišo įvairūs techniniai nesklandumai, kurie pagaliau visi “sugaišti pagavo“, tad galiu vėl dalintis savo muzikiniais atradimais ir praradimais.
Šį kartą mano atradimas nebus koks tai subtilius ar sensacingas, mat kas domisi folk metalo scena, tam pavadinimas Finntroll turėtų būti girdėtas. Kitiems paaiškinsiu: Finntroll yra smagus smagus suomių sekstetas, grojantis originalų black metalo ir humppa (suomiškas polkos variantas) mišinį. Kaip jau byloja pavadinimas, pagrindinė dainų tema yra troliai – dideli, baisūs, nerangūs skandinavų mitologijos padarai, gyvenę vikingų (ir ugro finų) žemėse prieš atsikraustant žmonėms. Finntroll kūryboje jie tampa kovos su krikščionybe (itin būdingos black metal muzikai) ir moderniąja kosmopolitine Vakarų kultūra alegorija. Pakilę iš tamsių kalnų guolio ir vedami savo galingojo karaliaus Rivfader’io gremėzdiški žaliūkai rioglina Šiaurės Šalies laukais ir kemsynais, naikindami viską, kas pakliūva ir nepraleidžia progos suleisti dantų į sultingą bailaus krikščionio užpakalį… Žinoma, neapsieinama ir be alaus…
Taigi, tokias istorijas apie didingus trolių žygius prieš piktuosius okupantus krikščionis apdainuoja ši grupė. Tačiau, žodžiai anaiptol nėra svarbiausia Finntroll kūrybos pusė. Kur kas daugiau žmonių šį sekstetą vertina (arba peikia) dėl smagių ir stogą raunančių metalizuotų pasiutpolkių, puikiai tinkančių užstalės veiklai. Finntroll yra tartum modernieji Jungėnai (ar kitos Duokim garo/Gero ūpo repertuaro vakaruškų kaimo kapelos), tęsiantys liaudiškos šokių muzikos tradicijas, tik įvilkdami jas į black metalo rūbą ar apipindami mitologiniais motyvais.
Pati Finntroll kūrybos atmosfera išties šiaurietiška. Spalvingų (o neretai ir pagiringų) klavišinių melodijų ir šiurkščių gitarų rifų kontrastas kuria atmintyje samanotų žliugsinčių pelkių su sukiužusiomis bakūžėmis vaizdus. Žodžiu, klausant Finntroll galima mintyse atsidurti atšiauriojoje Suomijoje ir išvysti kaip troliai barzdočiai kirvius galanda ir eina pjauti kadaise juos iš gimtųjų žemių išgrūdusių krikščionių. 😀
Beje, nors grupė yra iš Suomijos, jie dainuoja švediškai. Gali pasirodyti keista, kodėl jie taip daro, bet tai visai nesunku paaiškinti. Švedų kalba yra antroji valstybinė Suomijos kalba, visai kaip Kanadoje – prancūzų. Na o grupės nariai (galbūt ir ne visi) priklauso fino švedų mažumai, tad štai kur visi šuns pakasimai.
Tiek apie šią smagią kerpėm ir alkoholiu atsiduodančią suomių metalo band’ą. Jei kada kartais išgirsite kažką baisiai maurojant ir išvysite dvimetriniu vėzdu mosikuojančią neholivudinę Šreko versiją, bėkit kiek kojos neša. Galbūt dar pavyks netapti Rivfader’io sėbrų užkanda…
Trollhammeren:
Nedgång:
10 gegužės, 2008 at 3:47 pm
Spėk į kurį miestą keliauja diskografija 😀
Skandinavų muzika mane traukia.
Ilgokai nieko naujo čia nebuvo, tai buvau pradėjęs klausyt hardroką visokį 🙂
10 gegužės, 2008 at 5:59 pm
Na, suomiai šiaip ne skandinavai. Bet gal ir nėra didelė nuodėmė Finntroll taip pavadinti. Vis dėlto švedų kalba, o ir patys troliai daugiau yra skandinavų kultūros ženklas.
Beje, hardrokas irgi yra gerai, ypač senosios legendinės 70-ųjų grupės. 🙂
10 gegužės, 2008 at 6:15 pm
„Skandinavijos pusiasalis – miškingiausia Europos teritorija. Jis apima Norvegiją, Švediją ir vakarinę Suomijos dalį.“
Gal ir negryni skandinavai, bet vis tiek kultūra panaši.
Tai pagrinde aš ir klausiau tų laikų gabaliukus – ac/dc, aerosmith, Guns N’ Roses ir panašias. Vakar dar panašių atsisiunčiau truputį, nespėjau perklausyt.
http://zibaila.wordpress.com/
Gal dar ko gero iš tos pusės gali pasiūlyt?
10 gegužės, 2008 at 6:47 pm
Taip ir galvojau, kad Zibailos įtaka paveikė ;D O šiaip tai labai geras rašinių ciklas apie roko istoriją ir nelabai kuo galėčiau papildyti, mat toj srity neperdaugiausiai nusimanau. Bet pavyzdžiai ten pateikti geri, kiekviena paminėta grupė tikrai verta dėmesio. Ypač patariu atkreipti dėmesį (jei to dar nepadarei) į Uriah Heep, Black Sabbath, Yes, Rush, Jethro Tull ir t.t.
10 gegužės, 2008 at 7:11 pm
Iš zibailos tai tik vakar pradėjau siųstis muziką.
Pagrinde paveikė vieno klasioko įtaka, kuris vien hardroką klauso. Tai mes dėl muzikos ginčų per daug neturim 🙂
Ok reiks didesnį dėmesį šitoms grupėms skirt.