O taip… Tai ko laukiau pusę vasaros ir trečdalį postžieminio metų laiko pagaliau atėjo… ir praėjo. Nešventieji Obituary, Floridos death’eriai ir ekstremalaus metalo pionieriai, lėktuvu atskraidinti į Vilnių, liepos 25 dieną,  Europos Sąjungos ir Rusios pasienyje, kartu su 500 mūsiškių iškeliavo į dangų Forum Palace. Vieni tam, kad sugrotų savo per du dešimtmečius sukurtus ir niekaip nei jėgos anei oldskūlo dvasios neprarandančius šlagerius, antri – idant galėtų tais šlageriais kaip išmanydami mėgautis. Tiek vieni, tiek kiti savo tikslus pasiekė ir įvykdė su kaupu, tad jei nerėgėjote to koncerto, nusiteikite kolosaliam pavydo pliūpsniui.

O pavydėti yra dėl ko. Visų pirma, tąkart klubo “Galaxy“ scenoje siautę amerikiečiai yra įsipaišę į istoriją ne vien kaip viena pirmųjų, bet ir kaip viena geriausių grynojo death metalo grupių. Ir ji tikrai pateisino savo garbingus titulus bei visus lūkesčius. Johnas Tardy gyvai kriokia taip pat galingai kaip ir įrašuose, o kiti muzikantai su gitarom ir būgnais toli gražu ne š…dą mala. Bendrą įspūdį pagerino ir visiškas techninių nesklandumų nebuvimas (renginys vėlavo vos 10 minučių, tad galima sakyti, jog prasidėjo laiku) ir visiškai nepriekaištinga garso kokybė. Gal tik apšvietimas buvo monotoniškas ir beveik be efektų, bet teko girdėti, kad spec. efektų atsisakyta dėl kažkurio nario nervų ligos. Na gal esant mistiškesniam apšvietimui grupė būtų atrodžiusi didingiau, bet Obituary vyrukai išvaizdumu nesiskundžia ir vis tiek atrodė įspūdingai. Paprastus bet galingus rifus plėšiantis barzdočius Trevoras Peresas, kitas barzdočius Donaldas Tardy,  sėdintis anapus mušamųjų komplekto, jo skardžiagerklis brolis, growlo veteranas Johnas, įspūdingo ilgio “volasais“,  demoniškos išvaizdos bosistas Frankas Watkinsas ir solinės gitaros virtuozas Ralphas Santolla, man kažkiek primenantis legendinį Dio. Visa ši kompanija žavėjo savo tikrai nežvaigždišku nuoširdumu, paprastumu, bet tuo pačiu ir aukšto lygio profesionalumu.  Ne veltui jie tapo viena žymiausių sunkiosios muzikos grupių…

Publika, kaip ir pridera, buvo nusiteikus karingai. Visa nedidelė aikštelė prie scenos buvo grūste užgrūsta pogo fanatų ir bepročių, tad ten dėjosi visiška pekla. Kai kurie geležgalviai netgi įsidrąsino užlipti ant scenos ir taip sukelti apsaugai nesibaigiantį galvos skausmą. Tiesa gerbėjai šalia muzikantų išbūdavo neilgai, operatyviai dirbantys apsauginiai per porą sekundžių nutempdavo juos nuo scenos, nebent gerbėjai patys sugebėdavo laiku nuo jos nušokti. O tie, kam ne prie širdies visokios ekstremalionės galėjo koncertą stebėti įsitaisę bet kuriame iš patogių salės krėslų.

Obituary sugrotas repertuaras buvo puikus ir apėmė bemaž visus jų kūrybos laikotarpus (tik nesu tikras ar buvo bent viena daina iš “World Demise“). Skambėjo tiek naujos dainos iš paskutiniųjų jų darbų, tiek seni šmotai iš klasika tapusių “Slowly We Rot“, “Cause Of Death“, bei “The End Complete“, ar labiausiai vykę gabalai iš prasčiausio jų albumo “Back From The Dead“. Taip pat Obituary atidavė duoklę ir savo pačių dievukams Celtic Frost. Jų koveris “Dethroned Emperor“  labai vyskusiai “rovė stogą“. Gal tik gaila, kad nesugrojo dainos “Infected“, pirmojo mano išgirsto Obituary kūrinio, ir turbūt todėl tapusio vienu didžiausių mano favoritų. Na bet tai jau menkas trūkumas.

Šis visais atžvilgiais kone tobulas Obituary koncertas baigėsi apie 22 valandą, visai kaip ir buvo pranešta. Na o tada beliko tik pavargusiam, visiškai įmirkusiam prakaite ir siaubingai suveltais plaukais grįžti namo. Daugiau ir neturiu ko pridurti – buvo jėga! Florida’s oldschool  death metal rocks \m/