Turiu vilties ir tikėjimo, kad kiek ištikimesni ir įdėmesni šio žiniatinklio skaitytojai vis dar prisimena, kad per Velnio Akmenį praleidau lietuvių diasporoje Italijoje pastaruoju metu gyvenančio, bet tėvynėn kartais grįžtančio Simono black metalo grupės Luctus pasirodymą. Laimei, progos atsigriebti už šią netektį ilgai laukti neteko – penktadienį grupė nusprendė užkurti pirtį jaukioje Kiaušinio papėdėje įsikūrusiame “Metro“ klube. O kad būtų dar karščiau, pagalbon pasitelktas jaunas, bet brandaus amžiaus muzikantų ir ne mažiau brandų thrash metalą grojantis trio Icebreaker. Visiškai nedidelė salė, kurioje netgi būgnams nereikėjo jokio įgarsinimo ir beveik nulinė perskyra tarp atlikėjų ir žiūrovų jau iš karto leido suprasti, kad nusimato jaukus, nedidelis ir absoliučiai undergroundinis koncertukas su visais to privalumais ir trūkumais (kurių šįkart lyg ir nebuvo).  Tad per daug nebesiceremonykime ir pereikime iškart prie veiksmo.

Trukt už vadžių, o gal tiksliau, stygų ir štai jau “Metro“ aidi gaudžia nuo kad ir senobiško, bet užtat nemirtingo thrasho (tiesa iki jo dar buvo kone valanda tradicinio vėlavimo, bet bala jo nematė). Trys, metalo undergrounde puikiai pažįstami veikėjai susibūrę po Icebreaker vėliava išties puikiai pralaužė ledus. Įspūdingai tą salės funkcijas atliekantį kambarėlį užgrūdusi publika vos ne iš karto puolė į siautulingą galvakratį, kuklų, bet visai smagų pogą ir kitas beprotiškas šėliones. Senieji thrashistai tvojo smagiai, stipriai ir tiesiog brutaliai nužudė ir išprievartavo net menkiausią priežastį jais nusivilti. Padėtį dar labiau pagyvino šiltas, visiškai betarpiškas ir humoro nestokojantis bendravimas su publika. Pasirodymo grojaraštis irgi be prieškaitų – sugroti gabalai iš bene visų grupės kūrybinių laikotarpių… ;D

Po pertraukėlės, per kurią vos spėjau atgauti kvapą ir jėgas, sekė pačių Luctus pasirodymas. Nors drabužiai jau iki tol buvo permirkę nuo prakaito, o plaukai visiškai išsitaršę, nė neketinau tausoti jėgų. Grupės siela Simonas ir jam talkinantys Kauno industrial gothic metalistų Xess nariai atakavao publiką tamsia, energinga ir karinga muzika. Publika savo ruožtu davėsi kaip patrakę. Visur ir į visas puses plaikstėsi gaurai, nevaržomai liejosi energija, prakaitas ir alus. Garsas buvo puikus, nors vietomis bandė veržtis noise/industiral scenai būdingi motyvai, bet laimei, šių disharmoniškų šniokštesių maištas buvo akimirksniu palaužtas – matyt neatlaikė dvasinio black metalo užtaiso.  O jo buvo nemažai. Tiek Simonas, tiek kiti nariai labai įsijautė į tai ką daro, tad sakyčiau, iš esamų sąlygų grupė išspaudė maksimumą. Net ir labai norėdamas negalėčiau rasti prie ko prisikabinti.

Taigi, nors viduje ir buvo beprotiškai tvanku, tačiau pats koncertas praėjo be priekaištų. Renginys, nors ir mažo kalibro ir neypatingai reikšmingas, tačiau su kaupu patenkino visus mano lūkesčius ir iš anksto keltus reikalavimus. Šioje vietoje teliktų tik pridurti porą banalių frazių apie išsitaškymo išbaigtumą ir pojūčius kaklo srityje…