Taip jau gaunasi, kad didesnioji dalis šiame bloge pristatomų grupių kilo iš Didžiosios Britanijos. Ir nieko čia keisto. Juk tai kokybiškos, originalios, pusėtinos, bei visai nekokybiškos ir nuobodžios muzikos kraštas. Šiaip ar taip, būtent britai sukūrė roką, punk, gothic, prog roką, carcassmetalą ir t.t. Grindcore – taip pat Albiono salos gyventojų išmislas. Na o viena reikšmingiausų Grindcore grupių buvo Carcass. Šie džentelmenai susikūrė 1985 ir iširo 1996, išleidę 5 studijinius albumus. Na o įdomiausia yra tai, kad šie albumai taip skiriasi viens nuo kito, kad kiekvienas priskiriamas skirtingiems stiliams.

Debiutinis diskas Reek of Putrefaction davė pradžią goregrind’ui, grindcore atšakai, kuriai būdingi šlykštūs tekstai apie skerdynes, lavonus ir jų darkymą, nekrofilija ir nekrofagija bei ligų ir infekcijų apdainavimas. Viso to gausu trijuose pirmuosiuose grupės darbuose. Na o ROP pasižymi primityviom ir trumpom kompozicijom (ilgiausia daina vos siekia 3 minutes, o trumpiausia trunka 22 sekundes), prasta garso kokybe ir nežmoniškai sunkiu ir šleikštulį keliančiu skambesiu. Tai grynas goregrind’as. Tekstai sunkiai suprantami ir juose gausu medicinos ir anatomijos terminų. Grupės nariai tekstus kurdavo vartydami medicinos terminų žodyną ir ieškodami kuo įmantresnių ir šlykštesnių žodžių. Tikri avantgardistai…

Antras albumas Symphonies of Sickness jau turi death metalo bruožų, todėl priskiriamas deathgrindui (pati techniškiausia ir harmoniškiausia grindcore atšaka). Girdimas akivaizdus grupės patobulėjimas ir skambesys žymiai malonesnis ausiai, nei Reek of Putrefaction, o tekstai liko vis dar tokie pat lavoniški, bet labiau išryškėjo humoristinis atspalvis (o juk tokiom temom ir tegalima dainuoti tik “po prikolu“). Trečiame darbe jau atsirado melodijos ir išnyko grind’o elementai (melodijos buvimas automatiškai reiškia grind’o nebuvimą), taigi tai jau normalus death metalas (su lavoningais tekstais). Ketvirtasis grupės opusas Heartwork leido Carcass tapti dar vieno naujo stiliaus, melodic death metalo, krikštatėviais. Jau nebeliko įmantrių medicinos terminų, bet dainų tekstai toliau liko “intelektualūs“ ir pilni sudėtingų ir įmantrių angliškų žodžių. Na o penktas albumas Swansong dėl ryškaus grupės pasukimo roko link priskiriamas death’n’roll’ui. Tipiška, paprasta rock/pop dainų struktūra, death’eriškas growl’as ir lengvai įsimenantys, bet galingi gitarų rifai. To rezultatas – paprastas, aiškus ir energingas, bet gan sausas albumas, po kurio grupė išyra.

Daugelis metalistų Carcass laiko dievais, ir visiaip šlovina, nors man asmeniškai kažkokių ypatingų jausmų tokia muzika nekelia, o pirmas albumas išvis nepakenčiamas. Nors jei nekreipti dėmesio į tekstus, Carcass kūryba yra visai smagi ir puikiai tinka galvakratiškos paskirties tūsams ar tokio pat pobūdžio asmeniniams užsiėmimams.
Heatwork vaizdo klipas
Incarnated Solvent Abuse
No love lost
Keep on rotting in the free world
Corporeal Jigsore Quandary