Strapsinis buvo parašytas Artimųjų rytų ir Pietų Azijos muzikos kurso Vilniaus universitete atsiskaitymui, bet manyčiau kad ši grupė bus įdomi ir garbiesiems tinklaraščio skaitytojams, juolab kad kažkokios panašios muzikos išgirsi tikrai ne kasdien.
Mynta yra world fusion music stiliaus grupė iš Švedijos. Savo muzikoje kolektyvas subtiliai maišo džiazą su klasikine indų muzika, į skambesį įpindami ir arabiškos, afrikietiškos, Lotynų Amerikos ir skandinaviškos folk muzikos elementų, taip sukurdami unikalų ir spalvingą muzikinį kokteilį, kurį pati grupė vadina „Nordic Ice with Indian Spice“ (šiaurietiškas ledas su indiškais prieskoniais). Grupės pavadinimas, iš švedų kalbos reiškia „mėtą“, augalą, kurio gaivinantis ir tuo pačiu pikantiškas skonis irgi atspindi grupės atliekamą stilių.
1979 metais įkurta bosisto Christian Paulin, Mynta iš pradžių grojo džiazroką su fanko elementais. Grupė sulaukė pripažinimo įvairiuose tarptautiniuose džiazo festivaliuose. 1987-aisiais koncertuodami Indijoje, švedų muzikantai susipažino su žymiu perkusistu, tablos virtuozu Fazal Qureshi, kuris itin palankai įvertina švedų kūrybą ir net sutinka su jais bendradarbiauti. Tai buvo lemtingas įvykis, paskatinęs radikalias stilistines Mynta muzikos permainas. Grupės kūryboje atsiranda vis daugiau indiškų motyvų, imama bendradarbiauti su įvairiais indų muzikantais, tad nuo tradicinio džiazo, grupė pasuka prie originalaus, įvairių kultūrų muzikines tradicijas sintetinančio stiliaus, pakėlusio juos į naują kokybinį lygmenį.
Grupė unikali ir savo sudėtimi. Nors Mynta bazuojasi Švedijoje, jos narių kilmės geografija įvairi. Įkurėjas, bosistas Christian Paulin, akustinią gitarą valdantis Max Åhman, būgninkas ir perkusistas Sebastian Printz-Werner yra švedai, fleitininkas ir saksofonistas Dallas Smith yra iš JAV, kur San Francisko Ali Akbar koledže studijavo klasikinę Indijos (hindustani tradicijos) muziką, o smuikininkas Santiago Jimenez kilęs iš Kubos.
Be šių, nuolatinių narių grupėje visada groja bent vienas, o kai kada ir keli kviestiniai muzikantai iš Indijos. Visų pirma tai vienas geriausių tablos mušikų pasaulyje Fazal Qureshi. Fazalas kilęs iš garsios muzikantų šeimos. Jo tėvas Ustad Alla Rakha (1919 – 2000) išpopuliarino tablą visame pasaulyje ir yra ko gero žymiausias šio instrumento virtuozas, garsus dar ir tuo kad nuolat šiuo instrumentu akomponuodavo Ravi Shankarui. Fazalo vyresnysis brolis Zakir Hussain (g. 1951) irgi pasaulinio lygio tablos meistras, grojęs vienoje pirmųjų indų jazz fusion grupių Shakti (gyvavo 1975-1977 metais), o jaunesnysis brolis Taufiq Qureshi (g.1955) taip pat groja tabla.
Kitas žymus muzikantas, bendradarbiaujantis su Mynta yra vokalistas Shankar Mahadevan, labiausiai žinomas, kaip Bolivudo filmų muzikos kūrėjas ir prodiuseris. Jis įgijęs Karnatakos tradicijos muzikinį išsilavinimą, be vokalo, dar groja vyna. Įdomu, kad pagal profesiją Shankaras yra profesionalus programuotojas.
Kartais su Mynta groja ir tablininkė Suranjana Ghosh, pavaduojanti Fazalą Qureshi, kai šis negali, mridango mušikas Sridhar Partasarathy ir kiti.
Grupė itin daug keliauja ir koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse – tiek Vakaruose, tiek ir Rytuose. Išties pamėgta yra Indija, kur Mynta – itin dažnas svečias.
Iki šiol Mynta išleidusi 12 albumų, iš kurių du pirmieji atskleidžia ankstyvąjį, „iki indiškąjį“ grupės laikotarpį, o kiti žymi spalvingą ir vis progresuojantį grupės skambesį. Grupės Mynta kompozicijos daugiausiai instrumentinės. Jose tarpusavyje puikiai dera stipriai išreikšti rytietiški ir Lotynų Amerikos ritmai ir egzotiškos, nepaprastai spalvingos ir emocijomis žaižaruojančios melodijos, kurios kaip ir būdinga tikram džiazui, tarpusvyje pinasi ir vingiuoja. Myntos kūriniai nesiliauja stebinti savo dinamika, gausiais ritmo, tempo, melodijos pokyčiais ir subtilia nuotaikų kaita. Ir nors grupės atliekama muzika pasižymi sunkiai protu suvokiama stilistine eklektika, kur šiaurietiški skandianvų liaudies muzikos motyvai be jokio sąžinės graužimo plakami į vieną krūvą su pietietiško temperamento nestingančia Indijos ir musulmoniškų kraštų klasikine muzika, čia pat dar primaišant latinoamerikietiškų ir afrokubietiškų elementų ir visa tai suneriant ant bendro džiazo ir roko muzikos „karkaso“, Myntos kūryba nė truputėlio neatrodo chaotiška. Viskas joje kruopščiai dera tarpusavyje ir skamba itin harmoningai ir gyvai.
Nors Mynta muzikoje itin gausu indiškų ar arabiškų motyvų, šios grupės nedėrėtų vertinti kaip bandymo kopijuoti indišką ar arabišką muziką, ką galbūt bandytų daryti skeptikai. Savaime aišku, kad žmonės, gimę ir augę Europoje nesugebės prilygti profesionaliems indų muzikantams gelminių tos muzikos principų pajautimu ir natūraliu jų išreiškimu. Mynta dėrėtų vertinti ne dėl to kaip jiems pavyskta/nepavyksta atkartoti svetimų kultūrų muzikos, o dėl to, kaip jie ją interpretuoja. Kiekvienas kultūros elementas perėjęs iš vienos kultūrinės erdvės į kitą, įgauna naujų prasminių atspalvių ir būtent tie atspalviai ir jų perteikimas yra tai, kas grupę Mynta daro unikaliais ir nepakartojamais.
Nemažai didžių žmonių, kurių vardus šiandien žino netgi kiekvienas skaičiuoti vos iki 100 temokantis pradinukas ar visiškai prasigėręs Naujosios Vilnios šiukšliadėžių garbės admirolas (liaudiškai bomžu vadinamas), mirė būdami nesuprasti. Kokia geniali Johano Sebastiano Bacho muzika, buvo suprasta tik praėjus 100 metų po jo išėjimo Anaplinin. Vincentas van Gogas šiandien už savo paveikslus galėtų pasistatyti galbūt net didesnį namą nei Maiklo Džeksono Neverlendas, o gyveno šis olandas vos galą su galu besudurdamas. Ir tokių paradoskų istorijoje yra tūkstančiai. Panašių pavyzdžių, tik gal ne tokių ryškių ir tragiškų nesunku atrasti ir sunkiojoje muzikoje. Vienas jų – progresyvieji Amerikos deferiai Atheist.
Sveiki visi ! Kaip matote (o gal net girdite) aš sugrįžau! Tikrai labai atsiprašau visų už tai, kad gana ilgą laiką tingėjau, miegojau ir primerkta viena akim stebėjau šio blog’o gyvenimą iš aukšto medžio.. Ačiū kolegai, kuris vis stūmė stūmė ir paaaagaliau nustūmė nuo tos prakeiktos šakos, todėl štai aš vėl rašau (: Beje, reikėtų jam dėkot ir už didelį darbą, nes blog’as tapo tikrai gana populiarus. Nors žinoma šiek tiek gaila, kad rašoma VIEN apie metalą ir dėl to svetainė tampa VIEN apie šią tamsiąją muziką, tačiau tai jau mano kaltė, nes tą kitą frontą turėjau palaikyti aš (: Tikiuos pasitaisyt, nors kolkas nepažadu, nebauskit.
Rokiškio Balbo 