manowar…ir nusimanytų apie muziką, jis tikrai būtų priimtas į grupę Manowar. Šis Fentezi litertūros ir kino herojus matyt yra vienas iš Manowar įvaizdžio ir dainų įkvėpėjų, o pati grupės muzika alsuoja ta laukine karžygiška jėga, kurią įkūnija žymusis fantastinis Griovėjas. Kaip ten bebūtų, tai viena žymiausių ir įtakingiausių visų laikų sunkiojo metalo grupių, padariusių milžinišką įtaką ne vien daugeliui kitų heavy’istų. Manowar taip pat yra ir vieni iš pagrindinių įtariamųjų power bei viking metalo atsiradimo byloje (na gal ir per riebiai pasakyta, bet jų įtaka šiems stiliams tikrai nemaža). O labiausiai šis kvartetas žinomas dėl savo idealogijos, kuri vienus be galo ir be krašto žavi (ir verčia kartu su Eriku Adamsu vieningai užplėšti “Stand and fight…“), kitiems išspaudžai pašaipos gaidelę (“Other bands play, Manowar – gay“). Žodžiu, Manowar abejingų tikrai nepalieka.

Grupė savo kūriniuose aukština jėgą, karžygišką narsą, ryžtą kovoti siekiant savo tikslo, garbingą žūtį mūšyje ir kitokį standartinį “tikro vyro“ idealą atitinkantį fetišą. Kai kam galbūt susidarys įspūdis, kad grupė propaguoja moterų diskrimanaciją, tačiau tai netiesa. Anot Manowar, moterys irgi gali būti ne ką prastenės karžygės nei vyrai (juk tai puikiai įrodė Ksena, karingoji princesė :DDDDD ). Paprastai tariant, gyvenimas  – tai kova, kurioje dalyvauja kiekvienas iš mūsų, o metalo klasikai Manowar, visai panašiai kaip ir didysis lietuvių klasikas Maironis, šaukia visus, kas neabejingi gelažiams, stoti į kovą dėl asmeninės ir visuomeninės gerovės. Ir tai jie daro itin užtikrintai ir nė minutėlę nesuabejodami savo jėga ir “kietumu“. Kuklumu nepasižymintys amerikiečiai patys save karūnavo metalo karaliais ir kas svarbiausia, niekas tam nepaprieštaravo. Turbūt todėl, kad šio titulo jie nusipelno (kaip ir Maiklas Džeksonas ar Eltonas Džonas pop karalių) grodami išties kokybiškai ir originaliai. Vargu ar galima būtų supainioti Manowar su kita grupe. Stiprus ir itin plataus diapazono Eric Adams tenoras, nevengiantis nei švaraus epinio dainavimo, nei šiurkščios rokenroliškos manieros ar pasispygavimų aukštoje oktavoje (kurie dažnai man atrodo be ryšio, bet neesmė). Paprasti, bet itin vežantys gitarų rifai, bosistas, nepasididžiuojantis pademonstruoti ką sugeba su savo ilguoju kotu (bosinės gitaros) ir paprastos, bet labai galingai sugrotos mušamųjų partijos. Tiesa ūsuotasis būgnininkas Scott Columbus yra kairiarankis, todėl groja atvirkščiai, t.y. per hi-hatą arba ride’ą groja kaire ranką (nors įprastai grojama dešine), o per būgnelį dešine. Ko gero tai žymiausias man žinomas taip darantis būgninkas, nors aš apskritai žinau vos porą kairiarankiško būgnijimo atstovų . Pačios Manowar kompozicijos gan tradiciškos, bet vis tiek jose (ypač ankstyvojoje kūryboje) nevengiama kažkokių “nukrypimų nuo formato“, kas sukuria tokį nenušlifuotumo įspūdį. Taigi, Manowar turi savo stilių visame kame: nuo muzikos, iki dainų tekstų ir netgi įvaizdžio.

Deja, būdami apie save labai geros nuomonės ir nė kiek neabejodami savo individualiojo stiliaus tobulumu, Manowar jau trečią dešimtmetį groja tą pačią dainelę. Kovos, žygiai, plieno žvangesys, garbinga žūtis, Valhala, kovos, žygiai, garbinga žūtis, Manowar yra metalo karaliai, kovos, žygiai, plieno žvangesys… Muzika irgi nelabai keičiasi, gal tik su metais vis daugėja pompastikos ir visokių papildomų dzinguliukų. Kad ir kaip būtų gaila, grupė virto savęs pačių palgijatoriais ir deja, netgi save pačius plagijuoti jiems sekasi kaskart vis prasčiau. Kita vertus, Manowar visai nejaučia jokio poreikio keistis ir tobulėti – milžiniška grupės fanų armija iš viso pasaulio netveria džiaugsmu, įsigiję bet kurį naują Amerikos karžygių leidinį. Sausakimši stadionai, pilni visus grupės dainų žodžius mintinai mokančios ir vieningai skanduojančios minios rodo, kad yra daugybė žmonių, mylinčių grupę, tokią, kokia ji yra.

Beje. Dar vienas svarbus dalykas. Manowar pirmieji įvedė į metalą sąvokas “true“ ir “false“, tad teigti kad tai blekerių išmislas, būtų grubus istorinės tiesos iškraipymas.

Tai tiek norėjau pasakyti apie šiuos didžiuosius metalo Konanus Barbarus. Gal jie ir per daug pasipūtę, jų tekstai kvailoki, o apranga per daug “gėjiška“, bet jų muzika skatina metalistų vienybę, ir įkvėpia jėgų kovai už laisvę ir gyvenimą.

Die For Metal:

Return Of The Warlord:

Gloves of metal:

Gods of War (Live):

Warriors Of The World United: