“Emo negeria. Jie tik pjaustosi venas ir trokšta mirties“ , “Gotai ne satanistai. Tai tik švelnesnė jų atmaina“ , “Jei žmogus tapatina save su subkultūra, vadinasi jis turi rimtų psicholiginių problemų“
Tokių ir panašių nesąmonių spaudoje, tiek popierinėje, tiek internetinėje, teko skaityti ne kartą. Žiniasklaidoje gausu straipsnių apie įvairias jaunimo subkultūras. Ir dejų deja, vargiai juose atrastume ką nors protingo ir teisingo. Paprastai žurnalistai menkai tesistengia pasidomėti apie tai, ką rašo ir nesukdami sau galvos žerteli skaitytojams šūsnį iš piršto laužtų stereotipų, nė nesigilindami, logiški jie ar ne. Taip atsivertęs laikraštį koks paprastas taikaus būdo metalistas gali sužinoti, jog yra agresyvus ir piktas, puikiu humoro jausmu pasižyminčiam gotui paaiškėja, kad jam draudžiama šypsotis, skinas suvokia – kad savo buvimu kelia grėsmę Lietuvos nepriklausomybei, o pankas – kad svarbiausias jo ir draugų užsiėmimas yra spardyti megztą kamuoliuką, vadinamą socksu. O kur dar paskalos apie satanizmą, gyvūnų aukojimą, kapinių niokojimą ir polinkį į savižudybę. O jos kinta priklausomai nuo mados. Anksčiau visus tuo dalykus kabindavo metalistams, vėliau bobučių šiurpintojų vaidmuo atiteko gotams, o dabar tenka girdėti gandų, jog šėtono garbinimu užsiiminėja emo. Tad logiškai peršasi išvada, jog satanistais vadinama ta subkultūra, kuri tuo metu būna labiausiai “ant bangos“. Tad galite būti ramūs – tektonikų era dar neatėjo…
Iškraipyti faktai, paviršutiniškas požiūris į subkultūras ir neteisingas jų idėjų interpretavimas – tiesiog privalomi kiekvienos neformaliuosius judėjimus aptariančios rašliavos atributai. Bet nejaugi tai vien tik žurnalistų neprofesionalumo išdava? Nori nenori čia peršasi ir sąmokslo teorijos. O jos daugeliu atveju atrodo netgi labai logiškos. Pavyzdžiui, prieš porą metų Kaune dvi juodai apsirengusios šešiolikmetės paauglės išvartė antkapius. Delfis apie tai susuko reportažą. Na gerai, visuomenė turi būti informuota apie nusikaltimus, o kapinių niokojimas vienas amoraliausių iš jų. Bet kuriems galams reikia kone kas antram sakinyje kartoti, jog tai padarė gotų subkultūros atstovės, bandyti dirbtinai sieti gotiką su satanizmu, visą kaltę suverčiant ne paikam paauglių vandalistinių poreikių tenkinimui, o subkultūros ideologijai? Man tokie žodžių junginiai kaip “gotas – satanistas“ ar “gotas – chuliganas“ skamba ne mažiau kvailai nei “Pamela Anderson yra vyras“ ar “Lietuva – veikiančių ugnikalnių kraštas“, tačiau žiniasklaida ir visa pop kultūra atrodo bando įteigti, kad tai visai ne kvaila, o subkultūros – tai kažkas pavojingo, blogo ir netoleruotino. Po tokių straipsnių nieko keisto, kad į bet kurį tamsiai ir keistai apsirengusį žmogų žiūrima su panieka (“žiūrėk – čia gi tie iškrypėliai, kur kapines niokoja“). O absurdiškiausia, jog ta pati žiniasklaida, siejanti neapykantą neformalams, kalba apie tolerancijos stoką kitos tautybės ar orientacijos žmonėms. Net ir arkliui aišku, kad žmogus, diskriminuojantis kitus savo tautybės asmenis dėl aprangos ar pažiūrų, lygiai taip pat diskriminuos ir kitų rasių ar tautybių žmones – jie juk dar skirtingesni.
Tačiau neigiamas subkultūrų įvaizdis kuriamas ne vien gąsdinant ir kabinant iškrypėlių etiketes. Tam naudojama ir kita technika – idealų menkinimas, bandant įrodyti, kad visa tai yra kvaila, beprasmiška, mažvaikiška ir visaip kitaip niekinga. Ši technika sovietmečiu buvo itin plačiai naudota tiek prieš partizanus, disidentus ar Vakarus, tiek ir prieš metalistus. Atrodytų, mirus komunizmui sovietinė propagandos sistema turėjo irgi subyrėti, bet, atrodo, kai kurie jos metodai, nors ir ne taip atvirai, tačiau praktikuojami ir šiandien. Tokie straipsniai kaip šis arba anas yra puikus menkinimo technikos pavyzdys. Straipnsių autorės, apsimesdamos didžiulėmis intelektualėmis ir neformalų žinovėmis, drąsiai konstatuoja, jog“Lietuvoje visi jie gyvuoja kaip drabužių pakabos ar manekenai, tačiau ne kaip subkultūros, nes niekas negali egzistuoti be kultūros, pagrindinių idėjų generavimo, suvokimo ir įgyvendinimo“ . Dar daugiau, “Subkultūra geriausiu atveju yra tik paskui lyderį sekiojanti, jo judesius kartojanti gauja, suvienodėjusios sąmonės ir išvaizdos individai, vienos asmenybės generuojamas idėjas priimantys kaip savas. Taip dar buvo prieš penkiolika metų, o dabar net lyderių nebėra, nes niekas nebegirdi muzikos, nes niekas net į netolimą praeitį nebeatsigręžia.“ Kitaip tariant, VISI neformalai yra kvailiai, mados aukos, nieko nesuvokiančios ką daro ir kodėl. Na ir kuo gi tokios mintys skiriasi nuo sovietinės oficialiosios žiniasklaidos požiūrio į partizanus ar kitokius “liaudies priešus“?
Na žinoma, straipsniuose yra tiesos. Nemažai “neformalų“ iš tiesų panašūs į “serijinės gamybos lėlytes“, kaip ir nemažai (bet tikrai ne visi) čečėnų yra teroristai. Ir tokios mintys patiems subkultūrų atstovams seniai ne naujiena. Kiekviena bendruomenė turi tiek “tikrų“ narių, nuoširdžiai tikinčių savo idėjomis ir jas propaguojančių, tiek ir apsišaukėlių, kurie koncepciją suvokia labai paviršutiniškai, o neretai ir neteisingai. Tokius žmones patys neformalai vadina pozeriais. Tai rimta kiekvieno judėjimo problema su kuria stengiamasi kovoti. Dar pačioje karjeros pradžioje Metallica rėkė “Fuckin’ posers must die!!!“. Kova su pozerizmu iš dalies ir tapo thrash metalo atsiradimo ir viso metalo ekstremalėjimo ir sudėtingėjimo priežastimi. Atrodo, tai nepadėjo apsivalyti nuo apsišaukėlių, bet bent jau paskatino stiliaus vystymąsi ir tolimą nuo pop standartų.
Kaip ten bebūtų, pozeriai negali būti laikomi subkultūrų atstovais (jei prisikabinsi kortelę su užrašu “Seimo narys“, juo nuo to tikrai netapsi). Geriausiu atveju tai pseudosubkultūros, liaudiškai vadinamos pistmetaliais, pistgočiais, pistpankiais, banglais ir t.t. Gigantiškiems pramogų verslo leiblams subkultūros yra nepriimtinos, nes iš jų narių neįmanoma “melžti pinigo“. Tad tuos, kuriems Britney Spears popsas nepatinka, bandoma privilioti pigiomis undergroundo imitacijomis. Pramogų industrija pataikauja visiems skoniams, tad kiekviename stiliuje stengiasi pastatyti sau lojalius asmenis: pop princesė Britnė, pankų princėsė Avril Lavigne, gotų karalaitė Amy Lee iš Evanescence, metalo dievai (naujoji) Metallica, industrialo antikristas Marilyn Manson… Visi šie atlikėjai su tikrąja subkultūrų muzika neturi nieko bendro, bet neformalizmo naujokai to nežino ir dažnai įkliūna į komercinių leiblų voratinklį. Vieni išsikapsto ir vėliau tampa tikrais metalistais, pankais ir t.t., o kiti taip ir lieka pražuvusios sielos, bandžiusios pakliūti į undergroundą…
Gali būt, kad tokių pseudoneformalių zombių yra net dešimteriopai daugiau už tikruosius subkultūros narius, bet spręsti iš jų apie visą judėjimą yra mažų mažiausia nekompetetinga kaip jau minėjau, kvepia diskriminacija ir išankstiniu nusistatymu. Bet kokios žmonių grupės diskriminacija yra nusikaltimas ir nematau jokio skirtumo tarp, pvz. juodaodžių ir pankų diskriminacijos. Juk visiems įstatymas taikomas vienodai. Deja ne visi tai supranta. Juk jei straispnis apie žydus būtų pavadintas “Smells like a shit“, visuomenėje garantuotai kiltų grandiozinis skandalas, kuris baigtųsi galbūt net viešu atsiprašymu ar net kalėjimu. Tuo tarpu ant neformalų pamazgas pilti galima, netiesiogiai juos visus vadinti “šūdu“ galima, remtis melu ir iš piršto laužtais faktais galima, nes niekas už tai nenubaus, mat subkultūrų atstovai jau seniai “dėję“ ant visko kas apie juos rašoma (kitaip jiems nervai būtų neatlaikę) ir visokias rašliavas nuleidžia juokais, pasišaipydami iš kvailų jų autorių ir, dar kvailesnių skaitytojų, pagavusių pigios ir su visais logikos dėsniais prasilenkiančios propagandos jauką. Juk ar verta pasakas priimti kaip realybę?
Visgi nėra taip blogai. Subkultūras tyrinėjantys mokslininkai sociologai yra parašę nemažai visai teisingų straipsnių apie tikrųjų neformalų judėjimus, o ir žiniasklaidoje itin retais atvejais pasitaiko “teisingų“ rašinių, tiesa beveik visi jie būna interviu formos. Jei žurnalistas suranda tikrą atitinkamos subkultūros atstovą ir pateikia pokalbį su juo be jokių savo paties interpretacijų, gali gautis visai informatyvus rašinys.. Žodžiu, nepasitikėkite abejotinos reputacijos chaltūromis, geriau pasikliaukite savu protu ir profesionalais.
6 rugpjūčio, 2008 at 7:29 am
Pritariu, tik iš tikrųjų Lietuvoje galima pasigesti individualumo, daug, kaip pats sakai, “štampofkių“. Ir dar – iš subkultūrų irgi galima darytis pinigus, tik skirtumas tai, kad turi pats tuo gyventi ir tai tau turi patikti.
6 rugpjūčio, 2008 at 8:03 am
Tie straipsniai, kur pateikti kaip menkinantys subkultūras, sakyčiau, vietomis visai jų nemenkina, tiesiog reikia žiūrėt į juos su saviironija: pavyzdžiui, “Metalistai … yra gana dori žmonės, juos gali sujaudinti netgi muzika, bet tik tada, kai jie krato galvas“ – argi tai ne tiesa 😛
6 rugpjūčio, 2008 at 9:17 am
Na vietomis tai tikrai teisingai parašyta, yra gerų įžvalgų, tarkim taikliai apibūdintos jaunosios menininkės Alinos Orlovos gerbėjos bei apskritai visi tie jaunieji “neformalai“, vaidinantys baisiai išskirtinius, nors iš tiesų jie ir atrodo, ir mąsto vienodai. Bėda tame, jog straipsniuose lengva ranka visi: pankai, metalistai, gotai, forsai, fyfos suplakami į vieną vietą su pistgočiais, pistpankiais, emo (kurie net nėra subkultūra) ir teigiama, kad visi jie yra tas pats š…, tik forsai ir fyfos žymiai geriau. Kaip bepažiūrėsi, ar tiesiogiai, ar autoironiškai, vis tiek tai bus subkultūrų menkinimas. Nu o kad tų rašliavų nereikia priimti rimtai, tai akivaizdu. Tarkim tave pavadintų Stalino anūku arba apkaltintų Kenedžio nužudymu, negi kreiptum į tai dėmesį?
6 rugpjūčio, 2008 at 3:03 pm
Bičiuliai – konfliktas tarp kultūros ir subkultūrų neišvengiams ir tuo nereikia stebėtis. Mat kiekviena bent kiek rimtesnė ir padoriau išvystyta subkultūra save kuria kaip prieštarą egzistuojančiai kultūrai. taip buvo visais laikais – viduramžių krikšioniški eretikai taip pat buvo to meto subkultūros.
kiekviena subkultūra yra pasaulio modelis – su savom gyvenimo taisyklėm, simboliais, apranga ir t.t. tie pasauliai yra kuriami dėl to, kad žmonių dėl vienokių ar kitokių priežasčių netenkina oficialioji kultūra.
ir kiekviena subkultūra yra daugiau ar mažiau totalitarinė – ji save modeliuoja kaip vienintelę tiesą, kuri neigia visas kitas egzistuojančias tiesas. tačiau ir tai yra visiškai natūralu – nes subkultūra būdama visuomenės marginalija privalo formuluoti maksimalistinę ideologiją – kitaip kultūra ją tiesiog suvalgytų.
6 rugpjūčio, 2008 at 3:24 pm
Visiškai sutinku, Ponaspop. Tarp kultūros ir subkultūrų vyksta jei ne karas tai bent jau idėjinio lygmens konfrontacija. Tik vat blogiausia, kad “oficialiosios“ kultūros metodai tikrai ne patys švariausi. Šioje srityje visuomenė nuo viduramžių netoli tepažengė, iš nacistinės Vokietijos ir SSRS klaidų nepasimokė. Štai Rusijoje jau bandoma uždrausti emo, o nuo to iki genocido – vos pora žingsnių.
6 rugpjūčio, 2008 at 11:39 pm
eik jau eik:)nereikia taip spalvų sutirštinti. kuo subkultūrą labiau spaudžia kultūra, tuo labiau subkultūra žydi. čia yra geležinė taisyklė. o jei jau kalbi apie genocidus – tai parodyk subkultūrą, kuri nenorėtų kultūros į šiukšlių konteinerį išmest. kitaip ir būt negali – “arba jie mus, arba mes juos“.
padaryk metalistą arba baikerį kultūros ministru ir tą tavo emo greičiau uždraus nei tradicinė valdžia:)
7 rugpjūčio, 2008 at 10:29 am
Na gal tu ir teisus. 🙂 Kažin ar Black Sabbath būtų taip išgarsėję, jei nebūtų supykdę Bažnyčios atstovų.Aš nieko ir nesakau, puolimas ir priespauda subkultūroms reikalinga , nes vos išėjusios į mainstreamą jos išsigimsta. Tas buvo su fašistais, komunistais, tai nutiko ir krikščionybei tapus valstybine Romos imperijos religija – turtai ir valdžia nužudė Dievą. Kita vertus ir subkultūros yra būtinos kultūrai, nes be jų toji irgi išsigimtų, išsisemtų ir degraduotų, nes visas progresas kyla iš maišto prieš nusistovėjusią tvarką. Bet kad ir kaip bebūtų visa ta priespauda ir neapykanta būtina ir neišvengiama, pripažink , kad skleisti diskriminaciją ir dezinformaciją yra neetiška.
16 rugpjūčio, 2008 at 2:41 pm
Man įtarimas, kad maišomos savokos: “subkultūra“ ir “kontrakultūra“.
Na, bet tai daroma visur.. Šiaip subkultūra yra masinės kultūros elementas. Kultūra susideda iš subkultūrų. Pamenu per sociologijos paskaitą dėstytoja pateikė subkultūros pavyzdį: lenkai. Juos vienija kalba, tautybė, bet jie neprieštarauja vyraujančiai kultūrai, o ją tik papildo.
Jei grupė “eina“ prieš vyraujančią, masinę, kultūrą, ją reikėtų vadinti kontrakultūra.
Taigi, galite drąsiai girtis, kad jūsų senelis, gyvenantis kur Žemaitijos gūdumoje, yra tikrų tikriausias subkultūros atstovas 🙂
18 rugpjūčio, 2008 at 12:42 pm
Na jo, maišomos Kita vertus,yra keletas kėblumų. Štai pankus (ne visus) iš dalies galima pavadinti kontrakultūra, nes jų ideologija pasisako už konstitucijai prieštaraujančius visuomenės pertvarkymus ( pvz.anarchistinę santvarką). Panašiai galima pasakyti ir apie white power skinus,kažkiek kontrakultūrišumo galima aptikti ir metalistų pasaulėžiūroje. Žodžiu, atskirti kur subkultūra o kur jau kontrakultūra yra sunkoka, todėl ir gaunasi tokie sąvokų painiojimai. Be to, kėblumų atsiranda dar ir todėl, kad kai kurie sakosi neva einantys prieš vyraujančią kultūrą (emo, banglai, ir kitokie “feikai“) bet iš tiesų yra pačios pop kultūros vaisius.
28 rugpjūčio, 2008 at 7:46 am
šiaip šitam straipsny padaryta viena esminė klaida: gotai, pankai, emo ir metalistai vadinami subkultūra, o reperiai, fyfos, forsai ir kiti “neneformalai“ subkultūrų atstovais nelaikomi. o kas bus, jei paimsim ir visus suplakę į vieną krūvą išdėliosime į lentynėles? remiantis tavo skirstymu, gerokai daugiau negu pusė jaunuolių liktų toj krūvoj, bet argi jie nepriklauso jokiai subkultūrai? taigi norėjau pasakyt, kad subkultūra nėra tik neformatas.
tai tiek 🙂
28 rugpjūčio, 2008 at 10:08 am
Noriu paprieštarauti.
“gotai, pankai, emo ir metalistai vadinami subkultūra“
Emo tikrai nevadinu “neformalais“. Tai tiesiog MTV ir grupės My Chemical Romance plaukų stilisto sugalvotas trumpalaikės mados trendas, pasivogęs pavadinmą iš vienos iš pankų hardcoristų atmainos, su kuria neturi nieko bendro. Subkultūra juos vadinti irgi liežuvis sunkiai apsiverčia, nebent pseudosubkultūra arba “fashioncore“. Didžiausia tragedija yra ta, jog žiniasklaida juos grūda į vieną kategoriją su metalistais, gotais ir pankais, o tai jau tas pats kas Bžeską ar Timbalandą laikyti lygiaverčiais kompozitoriais Mocartui ar Bachui.
“reperiai, fyfos, forsai ir kiti “neneformalai” subkultūrų atstovais nelaikomi.“ – Kas sakė kad nelaikomi, tiesiog šitų nelabai aptarinėjau. Reperiai irgi neformalai (aišku tik tie tikrieji, ne popsiniai), bet kadangi ši subkultūra manęs visai nedomina tai apie juos ir neužsiminiau. Forsai, fyfos. Tebunie tai subkultūros, bet su jais jokių problemų nėra, mat žiniasklaidos požiūris į juos paprastai būna beveik vien tik teigiamas (kad ir anuose mano parodytuose straipsniuose). Tad jie ir iškrenta iš mano rašinio konteksto. Taip, subkultūros gal ir nebūtinai yra neforamatas, bet gilintis į tas ne undergroundines visai nemačiau prasmės, o be to ir taip ilgas rašinys gavosi. Juk straipsnio tikslas ne supažindinti su subkultūromis ar panašiai, o parodyti žiniasklaidos apie jas skleidžiamą dezinformaciją. 🙂
28 rugpjūčio, 2008 at 10:36 pm
aš būtent tai ir norėjau pasakyt, kad subkultūros yra visur, ir popse, ir undergrounde. aptarinėt jų nėra prašoma, tiesiog šitam rašiny duodama suprast, kad subkultūra yra būtent kažkas iš undergroundo (ok, tarkim emo yra atskira kalba), o ne kažkas visuotinai egzistuojančio. netgi tie popsiniai reperiai sudaro tam tikrą subkultūrą. noriu pasakyt tai, kad būtent žmonės sudaro ir pateikia tą subkultūrą (žmonių reakcija – vėlgi kita kalba), o ne subkultūros apibrėžimas formuoja jos atstovo mintis ar veiksmus.
kažkaip aš čia sunkiai suformulavau :d jei kas neaišku, geriau pasitikslink 😀
29 rugpjūčio, 2008 at 10:03 am
Teisybė. Na, čia labai painus dalykas yra. Šiaip ar taip šiame straipsnyje vartodamas žodį “subkultūra“, turėjau omeny vien tik siaurą jo reikšmę – neformaliuosius jaunimo judėjimus. Tik vat pasižiūrėjus į kai kuriuos penktą dešimtį perkopusius metalistus, tampa aišku kad tai ne vien tik jaunimo judėjimai. Tad ir iškyla problema: kaip visa tai pavadinti? Aš ir pasirinkau šiam reikalui dažniausiai vartojamą žodį “subkultūra“ 🙂
3 rugpjūčio, 2009 at 11:23 pm
Man atrodo, kad dabar but kazkokios subkulturos atstovu yra popkulturiska, nes daug ju atstovu privise, madinga tapatint save su kazkokiu judejimu ir daugumai jie zinomi, tik ne visi toleruoja. Noriu pasakyt, kad nenustebinsi kazko budamas neformalu, jau kaip formalu but neformalu. Manau kiekvienas turetu propoguoti savita gyvenimo stiliu ir taip islikti savimi.
4 rugpjūčio, 2009 at 8:48 am
Yra tikrieji atstovai ir yra visokie pozeriai. Tikrieji judėjimų nariai visai nekalti dėl to, kad atsiranda visokių pistgočių, pistpankių etc. Galų gale tas vadinamasis “nepriskiriu savęs jokiai subkultūrai ir turiu savitą stilių“ irgi yra mada. Netgi sakyčiau, visi tie “unikaliukai“ yra dar vienodesni negu kad tikrieji jaunimo subkultūrų atstovai.Be to, kvaila yra pervertinti savo paties išskirtinumą. Visi žmonės nepaprastai priklausomi nuo kultūros. Netgi sunku pasakyti kas sudaro didesnę asmenybės dalį: individualios žmogaus savybės, ar sociokultūrinė įtaka. Gali girtis koks esi nepriklausomas ir originalus, bet realiai to originalumo pas tave galbūt bus tik kokie 10 procentų.